Nerijus PETROKAS
  Gimimo data: 1960-05-19
Gimimo vietovė: Anykščiai »

Trumpai:
Dainininkas solistas, teatro režisierius, muzikos pedagogas

2019-07-05   |   Spausdinti

Tėvai: Bronius Petrokas (1924–2019) – tremtinys, melioracijos meistras, ir Emilija Šukytė-Petrokienė (1927–1995) – kultūros organizatorė, dainininkė. Brolis Bronius Petrokas (g. 1953 m.) – muzikos pedagogas, kompozitorius, sesuo Dijana Petrokaitė (g. 1962 m.) – kultūros organizatorė, vadovė. Dėdė (motinos brolis) Gediminas Šukys (1923–2002) – kunigas ir kompozitorius.

1967–1978 m. mokėsi Anykščių 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Anykščių Antano Vienuolio progimnazija). Tuo pačiu metu baigė ir septynmetę Anykščių vaikų muzikos mokyklą, kur mokėsi fortepijono klasėje, taip pat dainavo, tapo televizijos konkurso "Dainų dainelė" laureatu. 1978–1983 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje (dabar – Muzikos ir teatro akademija) solinį dainavimą, įgijo solisto išsilavinimą. 1985–1990 m. tęsė studijas Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija) Nikolajaus Rimskio-Korsakovo konservatorijoje, įgijo režisieriaus išsilavinimą.

Nuo 1989 m. iki šiol N. Petrokas dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėstytoju, nuo 1991 m. yra Operos katedros vedėjas, docentas. Jis buvo Nacionalinio operos ir baleto teatro režisierius (nuo 1989 m.), dabar yra Panevėžio muzikinio teatro režisierius.

Jis buvo Tarptautinio jaunųjų atlikėjų televizijos konkurso "Baltijos jūros žvaigždės" vertinimo komisijos narys (Sankt Peterburgas, Rusija, 1992 m.). Konkurso dalyviams N. Petrokas vedė dvi aktorinio meistriškumo pamokas. Jis buvo Tarptautinio projekto "International Opera Masterclasses for Graduate and Postgraduate Students" režisierius pedagogas (1998 m.).

Operos studijoje, dalyvaujant Dainavimo katedros studentams, jis pastatė daugiau kaip 40 spektaklių. Nacionaliniame operos ir baleto teatre, Kauno muzikiniame teatre, Klaipėdos muzikiniame teatre, Panevėžio muzikiniame teatre ir kitur N. Petrokas režisavo per 25 operas ir muzikinius spektaklius.

Svarbiausi N. Petroko pastatymai scenose:

1990 m. – W. A. Mozarto operetė "Visos jos tokios" (diplominis darbas Kauno muzikiniame teatre).

1991 m. – G. Verdi opera "Rigoletas" (Kauno muzikinis teatras), G. Rossini opera "Sevilijos kirpėjas" (Nacionalinis operos ir baleto teatras).

1992 m. – G. Verdi opera "Traviata" (Nacionalinis operos ir baleto teatras)

1993 m. – G. Donizetti komiška opera "Meilės eliksyras" (Kauno muzikinis teatras, buvo nominuotas Šv. Kristoforo statulėlei kaip geriausias metų muzikinis spektaklis).

1994 m. – J. Haydno opera "Negyvenama sala" (Vilniaus rusų dramos teatras, Haydno-Schuberto muzikos festivalis).

1995 m. – L. Bernstaino miuziklas "Vest Saido istorija" (Kauno muzikinis teatras).

1997 m. – G. Kuprevičiaus opera "Prūsai" (Klaipėdos muzikinis teatras, pirmas atlikimas, premjera – 2002 m.).

1998 m. – R. Rodgerso miuziklas "Muzikos garsai" (Kauno muzikinis teatras).

1999 m. – O. Nicolai komiška opera "Vindzoro šmaikštuolės" (Klaipėdos muzikinis teatras).

2001 m. – I. Dunajevskio operetė "Laisvasis vėjas" (Klaipėdos muzikinis teatras), G. Donizetti opera "Rita" (Vilniaus Šv. Kristupo vasaros festivalio programa).

2002 m. – I. Kalmano operetė "Grafaitė Marica" (Klaipėdos muzikinis teatras), M. Vaitkevičiaus opera pasaka "Pupa ir seneliai" (Vilniaus vaikų muzikos mokyklos "Lyra" projektas Vilniaus rusų dramos teatre).

2004 m. – M. Vaitkevičiaus opera pasaka "Voro vestuvės" (Vilniaus vaikų muzikos mokyklos "Lyra" projektas Vilniaus rusų dramos teatre).

2005 m. – G. B. Pergolesio komiška opera "Tarnaitė – ponia" (Lietuvos filharmonija), L. V. Lopo miuziklas "Žiogo pievelės pasaka arba Tikri draugai" (Vilniaus vaikų muzikos mokyklos "Lyra" projektas Vilniaus rusų dramos teatre), P. Abrahamo operetė "Balius Savojoje" (Panevėžio muzikinis teatras).

2007 m. – M. Novako miuziklas "Mafiozas operoje" (Panevėžio muzikinis teatras), J. Juzeliūno opera "Žaidimas" (Vilniaus Kongresų rūmai), Ch. W. Glucko opera "Girtuoklio išblaivinimas" (Tytuvėnų muzikos festivalis).

2008 m. – I. Kalmano operetė "Grafaitė Marica" (Panevėžio muzikinis teatras), D. Ricci roko opera "Prisikėlęs" (premjera Kauno Paminklinė Kristaus prisikėlimo bažnyčioje, vėliau rodytas Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje).

2009 m. – spektaklis "Aistrų šėlsmas" pagal Georgo Gershwino muziką (Klaipėdos muzikinis teatras), D. Ricci miuziklas "Lauktasis" (Kauno sporto halė).

2010 m. – J. S. Bacho komiška opera-miniatiūra "Kavos kantata" ir G. B. Pergolesio komiška opera "Tarnaitė – ponia" (Panevėžio muzikinis teatras).

2011 m. – Dž. Verdi opera "Traviata" (Panevėžio muzikinis teatras), W. Waltono opera "Meška" (Lietuvos rusų dramos teatras ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija).

2012 m. – Roberto Stolzo dviejų veiksmų operetė "Svajonių sala" (Panevėžio muzikinis teatras), Algimanto Bražinsko miuziklas "Žemės paukščiai" (libreto autorius Antanas Drilinga, Valstybinis dainų ir šokių ansamblis "Lietuva").

2013 m. – Ch. W. Glucko vieno veiksmo komiška opera "Girtuoklio išblaivinimas" (Panevėžio muzikinis teatras ir Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademija).

2014 m. – Giedriaus Kuprevičiaus miuziklas "Devynbėdžiai" (libreto autorius Kazys Saja, Valstybinis dainų ir šokių ansamblis "Lietuva").

2016 m. – Juliaus Juzeliūno opera "Žaidimas" (Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro projektas).

2017 m. – muzikinis spektaklis pagal Keturakį "Ar Amerika pirtyje?!" (Kauno muzikos ansamblio "Ainiai" projektas), muzikinė drama pagal Vytauto Klovos operą "Pilėnai" "Legenda apie Pilėnus" (libreto autorius Jonas Mackonis, Valstybinis dainų ir šokių ansamblis "Lietuva").

2018 m. – roko opera partizanų atminimui "Priesaika" (scenarijus Gedimino Jankaus ir N. Petroko, VšĮ "Liudo Mikalausko koncertai" muzikinis projektas), Richardo Rodgerso miuziklas "Muzikos garsai" (Panevėžio muzikinis teatras).

N. Petrokas parengė ir režisavo per 15 proginių renginių, koncertų, tarp kurių: Lietuvos laisvės gynėjų dienos renginiai Vilniuje (pirmosios Sausio 13-osios metinės, 1992 m.), Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų valstybinis minėjimas-koncertas (1997 m.). Jis taip pat režisavo dvi Dainų ir šokių ansamblio "Lietuva" programas: "Ein saulelė apie dangų" (1991 m.) ir "Iš protėvių šaltinio" (2000 m.).

Jis parengė pirmą kartą Lietuvoje atliktos Ch. W. Glucko operos "Girtuoklio išblaivinimas" libreto poetinį-literatūrinį vertimą (2007 m.).

N. Petrokas yra Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos Garbės galerijos narys (nuo 2006 m.).

Laisvalaikį skiria muzikavimui (groja pianinu, akordeonu, gitara), filmavimui ir filmų meniniam montavimui, skaitymui, kinui, teatrui, koncertams, autonominei gimnastikai, mėgsta klausytis įvairių žanrų muzikos ar grožėtis gamta.

Vedęs. Augina du sūnus.