Birutė GLIAUDIENĖ
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Bagdonaitė
Gimimo data: 1930-10-31
Gimimo vietovė: Kaunas

Trumpai:
Pedagogė zootechnikė bitininkė, muziejininkė, literatė

2019-08-25   |   Spausdinti

Tėvai: Kazimieras Bagdonas ir Ona Bagdonienė – pedagogai. Buvo vienintelis vaikas šeimoje.

Augo Būbautiškių kaime (Prienų r.), kur jos tėvai dirbo mokytojais. Mokėsi Būbautiškių pradžios mokykloje, apie 1949 m. baigė Veiverių (Kauno r.) gimnaziją. 1949–1954 m. studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje, įgijo zootechnikės išsilavinimą.

1954–1957 m. B. Bagdonaitė gyveno Joniškyje ir dirbo Joniškio paukštyne inkubacijos skyriaus vedėja.

1957 m. pradžioje B. Bagdonaitė-Gliaudienė persikėlė į Šiaulius ir 1957–1961 m. buvo Šiaulių agrozootechnikumo dėstytoja, po mokymo įstaigos pertvarkymo 1961–1963 m. – Šiaulių Karolio Didžiulio politechnikumo dėstytoja.

1963 m. pabaigoje ji buvo paskirta Sutkūnų (Šiaulių r.) parodomojo-bandomojo ūkio inkubacijos padalinio vedėja, bet po poros mėnesių 1964 m. pradžioje iš šių pareigų atleista, panaikinus tokias pareigas.

1964–1968 m. B. Gliaudienė buvo Respublikinio sodininkystės ir bitininkystės tresto tarprajoninė zootechnikė-bitininkė, propagavo bičių produktų įvairovę: skatino Lietuvos bitininkus gaminti ne tik medų, bet ir pikį, pienelį, duonelę, žiedadulkes, vašką, nuodus. Bendraudama su šalies medikais, ji skatino naudoti bičių produktus kaip sveikatą gerinančias priemones. Apie 1965 m. ji dalyvavo Pasaulinėje bitininkystės parodoje Maskvoje (Rusija), ten atstovaudama Lietuvai.

1968–1969 m. ji dirbo Tytuvėnuose (Kelmės r.), 1969–1971 m. – Belvederyje (Jurbarko r.) bitininkystės ir sodininkystės meistrų mokyklose bitininkystės dėstytoja. Mokyklą perkėlus į Anykščių rajoną, 1971–1975 m. ji buvo Raguvėlės vienmetės bitininkystės-sodininkystės meistrų mokyklos dėstytoja, nuo 1972 m. – ir mokymo dalies vedėja. Tuo metu vasaromis ji gyveno Šimonių girioje, kur prižiūrėdavo Raguvėlės bityną. 1971 m. rugpjūtį ji atstovavo Lietuvos bitininkams Pasauliniame bitininkystės kongrese Maskvoje (Rusija).

Nutrūkus bitininkystės plėtrai ir bitininkų rengimui Lietuvoje, B. Gliaudienė pasitraukė iš pedagoginės veiklos.

1976 m. ji dirbo sezoninį darbą Palangos ekskursijų biure, buvo grupės vadovė.

Nuo 1976 m. B. Gliaudienė dirbo Veprių (Ukmergės r.) kaimo profesinės technikos mokyklos bendrabučio auklėtoja, apie 1978 m. vienerius metus buvo Cirkliškio (Švenčionių r.) tarybinio ūkio-technikumo bendrabučio auklėtoja, vėliau iki 1976 m. vėl dirbo tą patį darbą Vepriuose.

Nuo 1984 m. spalio B. Gliaudienė persikėlė į Anykščius ir 1984–1995 m. dirbo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje, buvo Jono Biliūno sodybos-muziejaus Niūronyse prižiūrėtoja. Ji pradėjo burti Biliūnų giminę, sudarė pirmąją šios giminės genealoginę schemą, pradėjo organizuoti šios giminės susitikimus.

Išėjusi į pensiją, 1995–1997 m. ji su pertraukomis dar dirbo Muziejuje, rinkdama kraštotyros informaciją.

Nuo mažens B. Bagdonaitė-Gliaudienė domėjosi gamta, ją stebėjo ir aprašė miniatiūrose, eilėraščiuose vaikams. Pirmuosius savo eiliuotus kūrinius ji publikavo Anykščių rajono laikraštyje "Kolektyvinis darbas", vėliau "Anykšta", paskui skelbė savo kūrybą žurnale "Mūsų girios", regioninėje spaudoje, almanachuose ir rinkiniuose. Apie 1990 m. B. Gliaudienė susidomėjo trumposios poezijos žanrais ir nuo to laiko pirmoji Anykščiuose kūrė japoniškuosius trieilius 17 skiemenų eilėraščius – haiku.

Nuo 1995 m. B. Gliaudienė buvo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė.

B. Gliaudienė išleido eilėraščių (haiku) rinkinį "Ant žemynėlės kelių" (1997 m.) ir gamtos miniatiūrų rinkinį "Šernės pamoka" (1998 m.).

Senatvę B. Gliaudienė 1995–1999 m. pasitiko Ažuožeriuose (Anykščių r.), o nuo 1999 m. iki gyvenimo pabaigos gyveno Kelmėje, sūnaus globojama, nuo 2005 m. – sunkiai sirgdama ir nuolat slaugoma.

Laisvalaikiu mėgdavo keliauti gamtoje, plaukioti baidarėmis.

Susituokė apie 1956 m., vyras Stasys Gliaudys (g. 1928 m.) – mokslininkas gamtininkas. Išsiskyrė. Sūnus Stasys Gliaudys (g. 1958 m.) – miškininkas, publicistas.

Mirė 2014 m. kovo 15 d. Kelmėje. Urna su palaikais palaidota Kelmės kapinėse Gliaudžių giminės kape. Kapą ženklina juodo šlifuoto akmens plokščių paminklinė kompozicija su įkomponuotu akmeniniu kryžiumi ir dešiniojoje plokštėje iškaltu įrašu: "Gliaudžių / šeima".