Tėvai: Konstantinas Prokurenka (apie 1882 – apie 1917) ir Karolina Januševičiūtė-Prokurenkienė (1884–1970). Sesuo Marija Prokurenkaitė (1908–1908) – mirė kūdikystėje, brolis Bronislovas Prokurenka (1910–1981). Tėvui dingus Pirmojo pasaulinio karo metais, užaugo su motina. Giminaičiai: pusbrolis (motinos sesers Elenos sūnus) Kastytis Ramanauskas (1946–1996) – kunigas, vienuolis, dukterėčios (brolio dukterys) Irena Prokurenkaitė-Judickienė (g. 1941 m.) – vaistininkė ir Ona Prokurenkaitė-Aleknavičienė (g. 1947 m.) – muzikos pedagogė ir chorvedė.

1913 m. vasario 10 d. Anykščių bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Norbertas Pakalnis, krikštatėviai buvo Kazimieras Pavilonis ir Stefanija (Januševičiūtė), Choruno žmona.

1934 m. baigė Aukštesniąją technikos mokyklą.

1935 m. N. Prokurenka buvo pašauktas į tarnybą Lietuvos kariuomenėje, 1935–1936 m. mokėsi Karo mokykloje Kaune, ją baigė 1936 m. rugsėjo 15 d. XVIII laidoje.

Gavęs jaunesniojo leitenanto karinį laipsnį, 1936 m. rudenį N. Prokurenka buvo paskirtas 2-ojo inžinerinio bataliono 2-osios inžinerinės kuopos 1-ojo būrio vadu ir šias pareigas ėjo iki 1940 m. rudens.

1939 m. liepos 11 d. Vidaus reikalų ministro leidimu pasikeitęs Prokorenkos (Prokurenkos) pavardę į lietuvišką, nuo to laiko jis gyveno kaip Jonušas.

1939 m. spalio 19 d. N. Jonušui buvo suteiktas leitenanto karinis laipsnis.

Sovietinei okupacinei valdžiai likviduojant Lietuvos kariuomenę, 1940 m. spalio 3 d. N. Jonušas buvo paskirtas Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso 179-osios šaulių divizijos atskirojo pionierių bataliono persikėlimo parko vadu, nuo gruodžio 20 d. buvo 3-osios pionierių kuopos vadas. 1941 m. kovo 26 d. jis buvo paskirtas šio bataliono jaunesniųjų vadų mokyklos viršininku.

1941 m. birželį prie Lietuvos priartėjus Antrojo pasaulinio karo frontui, N. Jonušas pasitraukė iš tarnybos Raudonojoje armijoje. 1941 m. liepos 15 d. jis įstojo į lietuvių karių Vilniaus įgulą.

Vokiečių okupacijos metais jis tarnavo kriminalinėje policijoje.

1944 m. jis pasitraukė į Vakarus, 1945 m. pavasarį buvo vokiečių karinės žvalgybos parašiutininkų mokyklos FAK-203, veikusios Rytų Prūsijoje, netoli Istenburgo, topografijos instruktorius.

1948 m. rugpjūtį N. Jonušas iš Europos emigravo į Kanadą, apsigyveno Otavos apylinkėse ir dirbo žemės ūkyje samdomu darbininku. Jis buvo Naujųjų kanadiečių (imigrantų) organizacijos, padėjusios imigrantams aklimatizuotis Kanadoje, narys, lankydavosi jos susibūrimuose, pasižymėjo atvirai skelbiamomis antisovietinėmis nuotaikomis.

Buvo vedęs, žmona Gaida Brukytė-Jonušienė. Duktė Audronė Jonušaitė (1941–1944) – mirė vaikystėje Anykščiuose.

Mirė 1948 m. gruodžio 17 d. Navane (Navan, Ontario provincija, Kanada) – rastas negyvas kaip smurto auka, buvo įtartas politinis susidorojimas dėl antisovietinės veiklos.