Anupras VENCLOVAVIČIUS
Biografija rengiama. Rašykite el. p.: info@anykstenai.lt
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Venslovavičius, Węclawowicz
Gimimo data: 1805-00-00
Gimimo vietovė: (Mogiliovas, Baltarusija?)

Trumpai:
Dvarininkas bajoras, valstybės tarnautojas, mecenatas

2016-12-09   |   Spausdinti

Tėvai: Ivonas Venclovavičius (apie 1764 – 1833) ir Petronėlė Ivanauskaitė-Venclovavičienė (apie 1765 – 1833) – dvarininkai bajorai (herbas Wadwicz), Burbiškio dvaro savininkai. Užaugo keturių vaikų šeimoje su trim seserimis. Seserys: Ona Venclovavičiūtė-Kopanskienė, Salomėja Venclovavičiūtė-Petkevičienė-Koškienė ir Marijona Venclovavičiūtė-Andriejauskienė.

Kai kurių šaltinių duomenimis, tikriausiai augo Mogiliove (Baltarusija), kur jo tėvas XIX a. pradžioje buvęs Mogiliovo bajorų vadovas. Napoleono Bonaparto kariuomenei įsiveržus į carinę Rusiją ir užėmus Mogiliovo miestą, jis kiek laiko dirbo šio miesto meru.

A. Venclovavičius nuo jaunystės ėjo carinės Rusijos valstybės tarnybą – kelis dešimtmečius dirbo Minsko gubernijos pasienio teisėju.

Būdamas vienintelis sūnus, jis paveldėjo 1833 m. mirusio tėvo I. Venclovavičiaus dvarą Burbiškyje (Anykščių r.) ir iki 1853 m. pastatė naujus Burbiškio dvaro rūmus – vėlyvojo klasicizmo stiliaus pastatų ansamblį, kuris išliko iki šiol. Pats nuolat būdamas tarnybos vietoje ir tik retkarčiais grįždamas pas šeimą, rūpintis dvaru ir statybomis jis buvo pavedęs savo žmonai.

Prie dvaro XIX a. viduryje jis įrengė 5 hektarų parką, kuris yra vienas vaizdingiausių peizažinių parkų Lietuvoje.

Anykščių parapijos kapinėse ant tėvų kapavietės, kur nuo XVIII a. pabaigos stovėjo medinė giminės koplyčia, jo iniciatyva 1858 m. buvo pastatyta mūrinė koplyčia-mauzoliejus. Šioje koplyčioje buvo laidojami Venclovavičių ir kitų kilmingų anykštėnų giminių atstovai iki XX a. pradžios.

Už gautas pajamas iš valstybės tarnybos jis įsigijo Noriūnų dvarą (Kupiškio r.), kurį perdavė valdyti savo vyriausiajam sūnui Henrikui, padėjo jam statyti Noriūnuose naujus dvaro rūmus. Jaunesniajam savo sūnui Danieliui jis įsigijo ir perdavė Sokorovo dvarą (Vitebsko gubernija, Baltarusija).

Pasitraukęs iš valstybės tarnybos, A. Venclovavičius įsikūrė ir senatvę praleido Burbiškio dvare, kur pasižymėjo kaip griežtas ir reiklus dvaro šeimininkas. Jo dvarui 1861 m. duomenimis priklausė 7 kaimai: Geležinė, Klykūnai, Niūronys, Pagraužiai, Vosgėliai, Pūstalaukiai ir Vildiškiai.

Buvo vedęs, žmona Filipina Jakubina Irena  Horvatt-Venclovavičienė (1812–1896) – dvarininkė. Sulaukė 11 vaikų, iš kurių užaugo septyni. Vaikai: Henrikas Venclovavičius (1828 – iki 1896) – dvarininkas bajoras, Noriūnų (Kupiškio r.) dvaro savininkas, 1863 m. sukilėlis ir politinis kalinys, ekonomistas, Burbiškio dvaro paveldėtojas, Anupras Venclovavičius (1830–1883) – dvarininkas bajoras, 1863 m. sukilėlis, nuo 1864 m. politinis kalinys ir tremtinys, Natalija Venclovavičiūtė (1832–1849) – mirė jaunystėje, Ivonas Felicijonas Jonas Venclovavičius (1834–1834) – mirė kūdikystėje, Liudvika Marija Kotryna Venclovavičiūtė-Pamarneckienė (1836 – iki 1880) – dvarininkė bajorė, Alantos dvaro savininko Vladislovo Pamarnecko žmona, Eugenija Ieva Venclovavičiūtė (1838 – iki 1880), Elena Filipina Venclovavičiūtė (1839 – po 1896), Jadvyga Vanda Justina Venclovavičiūtė-Oskierka (1841 – iki 1880) – dvarininkė bajorė, Minsko gubernijos dvarininko Henriko Oskierkos žmona, Marija Juzefa Filipina Venclovavičiūtė (1845 – po 1896), Danielius Venclovavičius (1849–1923) ir Stanislovas Venclovavičius (? – po 1896).

Mirė 1880 m. gegužės 16 d. Noriūnų dvare (Kupiškio r.). Buvo palaidotas Anykščių senųjų (XIX a.) kapinių koplyčios kriptoje. Koplyčią apleidus, kapavietė buvo sunaikinta, tiksli palaidojimo vieta nežinoma.

A. Venclovavičiaus Burbiškio dvarą paveldėjo ir toliau tvarkė jo sūnus Henrikas bei anūkas Zigmantas, kuris apie 1917 m. perdavė šias giminės valdas savo dėdei, kitam A. Venclovavičiaus sūnui Danieliui. Šis prieš mirtį testamentu paliko Burbiškio dvarą savo sūnui Otonui, bet faktinė dvaro valdytoja buvo D. Venslovavičiaus našlė Liudvika Jadvyga Onoško-Venclovavičienė (1861 – po 1932), kol 1932 m. pardavė giminės valdas ūkininkui Petrui Kriaučioniui, baigdama Venclovavičių giminės istoriją Burbiškyje.

A. Venclovavičiaus iniciatyva pastatyta Anykščių parapijos kapinių koplyčia-mauzoliejus išliko iki šių dienų. XX a. pastatas buvo apleistas, per karus kapavietės nusiaubtos ir sunaikintos. 1985 m. koplyčia restauruota ir iš dalies pridengta gaubtu, naudojama Anykščių krašto bendruomenės kultūriniams ir visuomeniniams poreikiams. Pasaulio anykštėnų bendrijos iniciatyva pastatas paženklintas dekoruota memorialine lenta su įrašu: "Burbiškio dvaro savininkams / Anuprui ir Filipinai Venclovavičiams, / Anykščių koplyčios statytojams, / dėkingi anykštėnai / 1858 * 2016" (autorė – metalo dailininkė Jurgita Bugailiškienė, 2016 m.).