Tėvai: Vincentas Ražanskas ir Monika Ražanskienė – žemdirbiai ūkininkai.

1938–1942 m. mokėsi Debeikių (Anykščių r.) pradinėje, 1942–1945 m. – Debeikių septynmetėje mokykloje, baigė Svėdasų (Anykščių r.) vidurinę mokyklą. Mokykliniais metais mėgo piešti, domėjosi Lietuvos praeitimi. 1950–1955 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos išsilavinimą.

1955–1957 m. J. Ražanskaitė dirbo Antalieptės (Zarasų r.) vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos mokytoja.

Nuo 1957 m. iki šiol J. Ražanskaitė-Sabaliauskienė gyvena ir dirba Anykščių rajone.

1957–1969 m. ji buvo Traupio vidurinės mokyklos, po jos pertvarkymo 1969–1974 m. – Traupio aštuonmetės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Dirbdama Traupyje,1972–1973 m. ji rūpinosi mokyklos kraštotyros muziejaus veikla.

1974–1985 m. J. Sabaliauskienė dirbo Kavarsko vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kol išėjo į pensiją. Dirbdama Kavarske, ji buvo Knygos bičiulių draugijos pirmininkė, "Žinijos" draugijos narė.

J. Sabaliauskienė buvo Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos narė, mokyklose vadovavo jaunųjų kraštotyrininkų būreliams, rinko smulkiąją tautosaką, liaudies dainas, papročius, atsiminimus.

Senatvėje J. Sabaliauskienė kaupė Danišiūnų kaimo istoriją, užrašydama tos vietovės gyventojų prisiminimus (1988–2000 m.), rinko ir užrašė savo giminių pasakojimus apie praeitį (1988–1989 m.). Ji parengė išsamų kraštotyros darbą "Danišiūnų kaimo istorija" (2000 m.), kuris saugomas asmeniniame archyve.

Ji buvo apdovanota Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos prezidiumo Garbės raštu (1970 m.).

J. Sabaliauskienės gyvenimas ir veikla pristatoma informacinio leidinio "Anykščių kraštotyrininkai. Biobibliografinis žodynas" pirmojoje dalyje "Biografijos" (2016 m.).

Ištekėjo iki 1957 m. rudens, vyras Viktoras Sabaliauskas – pedagogas. Duktė Nijolė Sabaliauskaitė-Simaškienė.