Juozas MICKŪNAITIS
  Gimimo data: 1851-01-09
Gimimo vietovė: Zabelynės k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Žemdirbys, knygnešys

2018-05-18   |   Spausdinti

Tėvai: Justinas Mickūnaitis ir Juozapota Kalčytė-Mickūnaitienė (1827–?). Augo septynių vaikų šeimoje, buvo vyriausias. Broliai ir seserys: Ona Mickūnaitytė (1856–?), Antanas Mickūnaitis (1858–?), Pranciškus Mickūnaitis (1860–1918) – žemdirbys, Marijona Mickūnaitytė (1862–?), Kazimieras Mickūnaitis (1865–?) ir Jonas Mickūnaitis (1867–?).

1851 m. sausio 10 d. Andrioniškio bažnyčioje jį pakrikštijo kunigas filialistas Adomas Albavičius.

Vieną žiemą mokėsi Andrioniškio rusiškoje pradžios mokykloje, daugiau mokytis tėvai neleido. Gyveno Zabelynės kaime, dirbo ūkio darbus. Savarankiškai namuose išmoko skaityti ir rašyti lietuviškai, rusiškai ir lenkiškai.

Apie 1868 m. Stanislovas Didžiulis paskatino J. Mickūnaitį domėtis lietuviška spauda, o paskui ją ir platinti. Iš pradžių jis gaudavo tik lietuviškų religinių knygų, vėliau – ir laikraščių, pasaulietinių leidinių.

Draudžiamos spaudos iš Mažosios Lietuvos jis negabendavo – pirkdavo leidinius iš Juozo Milašiūno, pats parsigabendavo jos iš Žemaitijos knygnešio Juozo Matuzo, kuris ją gabeno iš Mažosios Lietuvos. Iš jo knygas pirkdavo ir toliau platindavo Jurgis Baranauskas, Simonas Murka iš Šimonių (Kupiškio r.) ir kiti šio krašto knygnešiai.

Po 1885 m. vasario 21 d. kratos S. Didžiulio namuose pristavas kratė ir J. Mickūnaičio namus, rado lietuviškų knygų ir du sąsiuvinius, kuriuose buvo  persirašyta Antano Baranausko "Gromata iš Petrapilės". Įkalčius pavyko atsiimti už šimto rublių kyšį, tačiau po to jis buvo nuolat sekamas.

1898 m. lapkričio 22 d. J. Mickūnaičio namai vėl buvo kratyti ir juose rasta: "Tėvynės sargas" 1898 m., vienas lietuviškas kalendorius ir kita draudžiama lietuviška spauda.

Rusijos caro 1899 m. gruodžio 15 d. paliepimu J. Mickūnaitis buvo nubaustas keturiolika dienų arešto valsčiaus daboklėje.

Po to jis ir toliau iki 1904 m. platino spaudą, ypač pasaulietinio turinio, bendradarbiavo su knygnešiu Jonu Šaučiūnu.

J. Mickūnaitis dalyvavo 1905 m. revoliucijoje, platino Didžiojo Vilniaus Seimo atsišaukimus ir socialdemokratinę literatūrą. Už tai buvo valdžios persekiojamas, 1906 m. trims mėnesiams įkalintas Ukmergės kalėjime.

1926 m. J. Mickūnaitis užrašė knygnešio prisiminimus.

Buvo vedęs, žmona Viktorija Zaikauskaitė-Mickūnaitienė. Vaikai: Barbora Mickūnaitytė (1884–?), Klemensas Mickūnaitis (1886–1941), Antanas Mickūnaitis (1889–1899) – mirė vaikystėje, Julijona Mickūnaitytė-Garunkštienė (1891–?), Karolina Mickūnaitytė (1893–1899) – mirė vaikystėje, Juozapas Mickūnaitis (1895–1896) – mirė kūdikystėje, Rozalija Mickūnaitytė (1897–?) ir Tadas Mickūnaitis (1899 – po 1947).

Mirė apie 1929-1930 m. Zabelynėje. Palaidotas Andrioniškio kapinėse. Kapas aptvertas metaline tvorele, yra akmeninis paminklas su kryžiumi. Kapas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą.