Jonas RAGAUSKAS
  Gimimo data: 1907-08-10
Gimimo vietovė: Stasiuliškių k. (dabar – Naujasėdžio k., Anykščių r.) »

Trumpai:
Kunigas, teologijos pedagogas, rašytojas, publicistas, vertėjas

2015-10-20   |   Spausdinti

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1907 m. rugpjūčio 23 d.

Tėvai: Antanas Ragauskas – dvaro eigulys ir Ona Ragauskienė – religingi valstiečiai žemdirbiai, turėjo 14 hektarų prastos žemės ūkį. Augo penkių vaikų šeimoje, buvo jauniausias. Seserys Adelė, Marijona ir Bronislava, brolis Napalys Ragauskas – žemdirbys ūkininkas.

1917–1918 m. per kelis mėnesius baigė Viešintų (Anykščių r.) dviklasę pradžios mokyklą, 1918–1921 m. mokėsi Kupiškio progimnazijoje, kur baigė 4 klases. Neatsiradus vietų mokytis Panevėžio gimnazijoje, 1921–1923 m. gyveno ir dirbo tėvų ūkyje, 1923–1924 m. gyveno Panevėžyje ir mokėsi privačiai bei savarankiškai, kol 1924 m. pavasarį išlaikė 5 klasių baigimo egzaminus.

1924–1926 m. baigė 8 klases Panevėžio gimnazijoje. Mokydamasis ir vėliau studijuodamas buvo ateitininkas. 1926–1931 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete lietuvių literatūrą, pedagogiką, psichologiją ir filosofiją, įgijo humanitarinį išsilavinimą. Studijuodamas nuo 1929 m. dirbo Kauno miesto autobusų kontoroje sekretoriumi. 1931–1935 m. baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją.

1935 m. birželio 15 d. Kauno arkikatedroje Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas įšventino J. Ragauską kunigu. Kartu su juo buvo įšventinti Alfonsas Jarašiūnas, Jonas Bagdonas, Juozas Ražanskas, Feliksas Zenkevičius, Juozapas Ražanskas, Jonas Petrėnas ir kiti kunigai. Pirmąsias Šv. Mišias jis aukojo gimtosios Subačiaus (Kupiškio r.) parapijos bažnyčioje. 

1935–1938 m. J. Ragauskas buvo Smilgių (Panevėžio r.) parapijos vikaras.

1938–1942 m. jis dirbo Kupiškio progimnazijos, paskui gimnazijos kapelionu. 1938–1940 m., iki sovietinio perversmo, jis taip pat buvo Kupiškio įgulos Karaliaus Mindaugo pulko vicekapelionas. Kupiškyje J. Ragauskas subūrė ateitininkų kuopą ir jai vadovavo, turėjo gausų religinį būrelį su daugybe sekcijų. Jis buvo atviras, komunikabilus, paprastas bendrauti ir geraširdis, sušelpdavo skurstančius. 1940–1941 m. sovietinės okupacijos laikotarpiu jis pusiau slapta palaikė ryšius su mokiniais tik iš Kupiškio klebonijos.

1942–1944 m. jis buvo Panevėžio berniukų gimnazijos kapelionas. 1944–1948 m. J. Ragauskas buvo Kauno kunigų seminarijos dėstytojas, profesorius, klierikų dvasios tėvas.

Tačiau 1948 m. J. Ragauskas atsisakė kunigystės, paskelbė savo apsisprendimą aiškinančius viešus laiškus ir tapo vienu iš ateistinės pasaulėžiūros propaguotojų,  iki gyvenimo pabaigos skaitė paskaitas antireligine tematika. 1948–1959 m. jis dirbo Respublikinėje bibliotekoje Kaune, kartu 1948–1950 m. studijavo vakariniame Marksizmo-leninizmo universitete visuomenės ir politikos mokslus.

Nuo 1959 m. iki gyvenimo pabaigos J. Ragauskas buvo  "Žinijos" draugijos lektorius-referentas, įtakingas ateizmo ideologijos lektorius. 1961 m. jis persikėlė iš Kauno į Vilnių, kur liko iki gyvenimo pabaigos. Jis buvo "Žinijos" draugijos filosofijos ir ateizmo mokslinės-metodinės tarybos narys, Lietuvos ateizmo muziejaus metodinės tarybos narys.

Jaunystėje, 1930–1931 m., iš rusų kalbos jis išvertė ir publikavo keletą A. Čechovo apsakymų. Grįžęs prie vertimų, vėliau išvertė O. Steigerio "Gerbiamo žmogaus portretas" (1960 m.), L. Taxilio "Biblijos linksmybės" (1962 m.) ir "Evangelijos linksmybės" (1964 m.), A. Paradisio "Baltazaro Kosos gyvenimas ir darbai" (1963 m.), Z. Kosidowskio "Biblijos sakmės" (1966 m.) ir "Lisipo žirgai ir kiti pasakojimai" (išleista 1968 m.), M. Twaino, M. Močaro ir kitų rašytojų kūrinius.

J. Ragauskas parašė beletrizuotą autobiografinį pasakojimą "Ite, missa est" (1960 m.), kuris tapo svarbiausiu ateistinės, antibažnytinės literatūros kūriniu XX a. antrosios pusės sovietinėje Lietuvoje. Iki 1963 m. buvo išleisti ir išplatinti keturių šios knygos leidimų tiražai, atskiros knygos dalys buvo išverstos į rusų, lenkų, latvių ir ukrainiečių kalbas.

Už šią knygą J. Ragauskui buvo skirta Lietuvos valstybinė premija (1960 m.).

Kiti J. Ragausko kūriniai: antiklerikalinės studijos "Katalikų religinės šventės ir apeigos" (1951 m.), "Kaip kunigai apgaudinėja darbo žmones" (1951 m.), "Moteris ir religija" (1959 m.), scenos vaizdelis "Tikėti ar netikėti" (1962 m.), ateistinių pasakojimų ir dialogų rinkinys "Nenoriu dangaus" (1963 m.), antireliginių pasakojimų rinkinys – evangelijos aiškinimai "Anuo metu" (1966 m.), nebaigtas romanas "Agnus Dei" (1967 m.), humoristiniai pasakojimai, radijo pjesės ir recenzijos.

J. Ragauskui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio kultūros veikėjo vardas (1964 m.), jis buvo apdovanotas Lietuvos Aukščiausiosios tarybos Prezidiumo Garbės raštu.

Laisvalaikiu skaitydavo, stebėdavo gamtą, domėjosi menu, fotografavo, sportavo – žaidė badmintoną ir šachmatais.

Buvo vedęs, žmona Ramunė Barbora Aidukaitė-Ragauskienė (1921–1971) – publicistė. Vaikai: Saulius Ragauskas (g. 1950 m.) ir Mimoza Ragauskaitė-Kligienė (g. 1951 m.).

Mirė 1967 m. spalio 11 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse šeimos kape. Kapą ženklina skulptūrinė akmens  luitų kompozicija. Viename luite iškaltas bareljefinis stilizuotas veido atvaizdas, jo postamente iškaltas įrašas: "Rašytojas / Jonas Ragauskas / 1907–1967". Kitame luite iškaltas įrašas: "R. Ragauskienė / 1921–1971".

Vilniuje, prie namo Paribio gatvėje, kur šešerius metus  gyveno J. Ragauskas, 1968 m. buvo įrengta jam skirta memorialinė lenta.

Naujasėdyje buvusios Ragauskų sodybos vietoje 1937–1940 m. J. Ragausko brolis Napalys pasistatė naują namą ir jame gyveno. Jam mirus, namą nusipirko kolūkis, 1987 m. ten buvo įrengta J. Ragausko memorialinio muziejaus ekspozicija ir atidaryta rugpjūčio 23 d. jo 80-ųjų gimimo metinių proga. Nepriklausomoje Lietuvoje ji buvo uždaryta ir išardyta.

Beletrizuota J. Ragausko gyvenimo istorija pasakojama jo žmonos R. Aidukaitės-Ragauskienės autobiografinėje apysakoje "Skraidykit kaip paukštės" (1965 m.). Išleistas Aldonos Gaigalaitės mokslo populiarinimo leidinys "Jonas Ragauskas : knyga mokiniams" (1989 m.), J. Ragausko biografijos vingiai įvertinti Nerijos Putinaitės monografijoje "Nugenėta pušis : ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje" (2015 m.).