Vytautas BALTAKIS
  Gimimo data: 1930-02-22
Gimimo vietovė: Latavėnų k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Mokslininkas inžinierius geologas, geochemikas, tremtinys

2017-02-05   |   Spausdinti

Seneliai: Juozapas Baltakis (1852–1927) ir Rozalija Pukenytė-Baltakienė (1849–1943), Adomas Laužikas ir Uršulė Kriaučiukaitė-Laužikienė – valstiečiai žemdirbiai. Tėvai: Juozapas Baltakis (1889–1959) – žemdirbys, stambus ūkininkas, 1949–1956 m. tremtinys, ir Apolonija Laužikaitė-Baltakienė (1902–1988) iš Dapšiškių (Kupiškio r.) – žemdirbė ūkininkė.

Augo 11 vaikų šeimoje su penkiomis seserimis ir penkiais broliais. Broliai ir seserys: Juozas Baltakis (g. 1923 m.) – ekonomistas, tremtinys, Paulius Antanas Baltakis (g. 1925 m.) – vyskupas vienuolis pranciškonas, Pranas Baltakis (1926–2006) – inžinierius, emigrantas JAV, Apolonija Baltakytė-Vepštienė (g. 1928 m.) – muziejininkė, 1949 m. tremtinė, Aldona Baltakytė (1931–2002) – 1949–1958 m. tremtinė, siuvėja, medikė, Jonas Baltakis (1933–2007) – 1949–1956 m. tremtinys, inžinierius, Teresė Baltakytė-Gedminienė (g. 1935 m.) – 1949–1956 m. tremtinė, sportininkė irkluotoja, irklavimo trenerė, Zuzana Baltakytė-Bieliūnienė (g. 1936 m.), Algirdas Baltakis (g. 1938 m.) – ekonomistas, turizmo organizatorius ir Julija Baltakytė (1942–2009) – inžinierė. Pusbrolis (motinos brolio Jono sūnus) Aloyzas Laužikas (1924–2000) – gydytojas teismo medikas.

1937–1941 m. mokėsi Latavėnų pradžios mokykloje, 1941–1942 m. – Troškūnų (Anykščių r.) pradžios mokykloje. 1942–1944 m. dirbo tėvų ūkyje. 1944–1945 m. tęsė mokslą Troškūnų progimnazijoje, 1945–1947 m. mokėsi Anykščių gimnazijoje, dalyvavo gimnazistų pogrindinėje patriotinėje veikloje. 1947–1949 m. baigė Troškūnų progimnaziją.

1949 m. balandį V. Baltakis su tėvu, broliu Jonu ir seserimis Aldona ir Terese buvo ištremti į Sibirą (Rusija) ir iki 1956 m. gyveno tremties sąlygomis Irkutsko rajone (Irkutsko sritis), vėliau ten liko mokytis ir dirbti.  

1959 m. V. Baltakis baigė Irkutsko (Rusija) politechnikos institutą, įgijo inžinieriaus geologo išsilavinimą.

1959–1962 m. jis dirbo geologinėje ekspedicijoje Sajanų kalnagūbrio pietvakariniame šlaite, 1962–1963 m. tyrinėjo Pambako kalnagūbrį ir Sevano ežero pakrantes Armėnijoje. 

1963 m. jis grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniaus rajone ir 1963–1964 m. dirbo Naftos žvalgybos ekspedicijoje geologu.

1964–1967 m. jis studijavo Geologijos ir geografijos mokslinio tyrimo instituto aspirantūroje. 1968 m. Vilniaus universitete jis apsigynė disertaciją "Pietų Pabaltijo paleogeno ir neogeno nuogulų litologija ir mažieji elementai", buvo geologijos-mineralogijos mokslų kandidatas, 1993 m. nostrifikuotas fizinių mokslų, geologijos daktaras.

Ruošdamas disertaciją, V. Baltakis daugiausia tyrinėjo upių slėniuose ir vagose vykstančius geodinaminius procesus. 1966 m. V. Baltakis atliko Šventosios upės atodangų ir apylinkėse išgręžtų gręžinių nuo Andrioniškio iki Kavarsko (Anykščių r.) kerno litologinius tyrimus. Nuogulų pjūviuose jis išskyrė du kompleksus: apatines ežerų-pelkių facijų nuosėdas priskyrė miocenui, o viršutines, sudaryto iš upių facijų nuogulų – pliocenui.

Vėliau, 1982 m. jis tyrė ir apibendrino Neries ir kitų upių slėnių geodinaminius procesus, rengė jų tyrimo metodikas.

1969–1994 m. V. Baltakis dirbo Lietuvos geologijos institute, nuo 1974 m.  buvo vyriausiasis mokslinis bendradarbis, kol 1994 m. išėjo į pensiją.

1969–1973 m. jis buvo šio instituto Fizinių ir cheminių metodikų tyrimų laboratorijos vadovas,  1980–1988 m. – Mineralogijos ir geochemijos laboratorijos vedėjas, 1989–1991 m. – Technogeninės geochemijos skyriaus vedėjas.

V. Baltakis sukūrė matematinį grafinį uolienų tyrimo metodą, kuris 1979–1981 m. buvo pritaikytas Lietuvos landšaftų technogeniniam užterštumui tirti. Jis taip pat sukūrė naują mineraloginės analizės metodiką, kuri buvo įdiegta, ruošiant geologines nuotraukas.

Geocheminiams tyrimams naudojama V. Baltakio parengta statistinės koreliacinės linijinių ryšių analizės metodika. 

Kartu su kitais autoriais jis parengė ir išleido mokslinius leidinius rusų kalba: "TSRS stratigrafija. Paleogeno sistema" (1975 m.), "TSRS geologinis ištirtumas" 43-as tomas "Lietuvos TSR" (1975 m.), "Geocheminiai tyrimai ir naudingųjų iškasenų paieškos Baltarusijoje ir Pabaltijyje" (1977 m.). V. Baltakis paskelbė straipsnių geologijos ir litologijos klausimais moksliniuose leidiniuose.

Jis sudarė ir išleido biografinį rinkinį "Buvo tokie laikai : Apolonijos ir Juozapo Baltakių šeimos odisėjos ir sodybos likimas (prisiminimų epizodai)" (2012 m.).

Vedė 1958 m. liepos 29 d. Irkutske, žmona Vera Filipova (g. 1935 m.) – gydytoja. Vaikai: Gediminas Baltakis (g. 1960 m.) ir Andželika Baltakytė-Tekutienė (g. 1970 m.).