LATAVĖNAI
  Gretimos vietovės:
DAUGĖLIŠKIAI | GERKIŠKIAI | LYDŽIAI | PELYŠĖLĖS II | PIENAGALYS |

2024-03-22   |   Spausdinti

Kaimas Troškūnų seniūnijoje už 7 kilometrų į šiaurės rytus nuo Troškūnų. Ribojasi su Pienagalio, Lydžių, Gerkiškių, Pelyšėlių II kaimais, Daugėliškių viensėdžiu. Pietiniu Latavėnų pakraščiu teka Latavos upelė – dešinysis Šventosios intakas.

Yra 42 sodybos – 111 gyventojų (2001 m.), 69 gyventojai (2011 m.). Kaimas yra Latavėnų seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Latavėnuose yra Lydžių, Okuličių ir Žirgyno gatvės.

Vietovė prie Latavos upelės minima rašytiniuose šaltiniuose nuo 1596 m. 1789 m. balandžio 22 d. sudarytame Troškūnų parapijai priklausančių kaimų bei bajorkaimių, dvarų generaliniame rejestre minimi ir Latavėnai. Latavėnų palivarkėlis priklausė ponui Kolyškai. Vadinamuosiuose Mažuosiuose Latavėnuose gyveno 4 bajorų šeimos. Didžiuosiuose Latavėnuose gyveno 3 bajorai, kaimas priklausė Micevičiui, Kolyškai, Valmusui.

XIX a. šioje vietovėje gyveno išsilavinusi Jonelių šeima, jų sodyboje buvo knygnešių buveinė. XIX a. antrojoje pusėje ir XX a. pradžioje Latavėnų I dvaro savininkai buvo Okuličių šeima, XIX a. antrojoje pusėje dvaro savininkas buvo Mykolas Okuličius, vėliau – jo sūnus Kazimieras Okuličius, 1921–1935 m. dvare šeimininkavo jo našlė Juzefa Okuličienė, vėliau iki 1948 m. – jos sūnaus Jono Okuličiaus šeima, kol buvo ištremta.  Pirmojo pasaulinio karo metais Latavėnuose apsistojo G. Petkevičaitės-Bitės našlaičių prieglauda.

1923 m. kaime buvo 5 sodybos – 46 gyventojai. 1923 m. taip pat minimi Latavėnų viensėdžiai: II viensėdis – 2 sodybos, 18 gyventojų, III viensėdis – 2 sodybos, 9 gyventojai. 1933 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 127,25 ha žemės. Apie 1939 m. veikė grietinės nugriebimo punktas.

1930 m. išnuomotose patalpose buvo įsteigta Latavėnų pradžios mokykla. 1930–1931 m. mokslo metais I–IV skyriuose mokėsi 71 mokinys, mokytoja dirbo E. Žemaitytė, kurią kitais mokslo metais pakeitė Elzė Nakvosaitė. 1932–1933 m. Latavėnų pradžios mokykloje veikė 2 komplektai, po vieną Gerkiškių ir Latavėnų kaimuose. 1936 m. rudenį mokslo metus Latavėnų mokykla sutiko nuosavose naujose patalpose. 1939–1940 m. mokykla buvo dviejų komplektų, veikė I–IV skyriai, kuriuose mokėsi 78 vaikai, mokytojais dirbo Veronika Juškaitė-Narvidienė ir Teresė Radvilienė.

Latavėnų pradinė mokykla veikė iki 1951 m., jos vedėjais dirbo: 1941–1945 m. – Klemensas Dvelis, 1947–1949 m. – Leonas Kurklėnas, 1948 m. trumpai – Stasė Burbaitė, 1950–1951 m. – Petras Bajorūnas. 1951–1962 m. čia buvo septynmetė, jos direktoriais dirbo: 1951–1956 m. – P. Bajorūnas, 1956–1957 m. – Emilija Janulaitienė, 1957–1962 m. – Vytautas Rutkauskas. Jam vadovaujant, mokykla buvo pertvarkyta ir 1962–1971 m. veikė kaip aštuonmetė. Jos direktoriais dirbo: 1962–1967 m. – V. Rutkauskas, 1967–1971 m. – Gediminas Velutis. 1971–1979 m. vėl veikė Latavėnų pradinė mokykla, jos vedėju dirbo Kazys Mackevičius, kol ir ši mokykla buvo uždaryta. Išlikęs mokyklos pastatas iš dalies paverstas privačiais butais, patalpomis naudojasi ir vietos bendruomenė. Priešais mokyklą auga ąžuolas, kaip manoma, pasodintas, atidarius šią mokyklą.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Latavėnų buvo ištremta į Sibirą 19 asmenų.

Nuo 1944 m. iki 1963 m. sausio 12 d. veikė Anykščių apskrities Troškūnų valsčiaus (vėliau – Troškūnų, Anykščių rajono) Latavėnų apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Latavos apylinkės. 

1949 m. balandžio 2 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Naujas kaimas", vėliau iki 1992 m. priklausė "Aukštakalnio" kolūkiui, kol šis iširo.

Dabar kaime veikia malūnas. Stambiausias ūkis – Alfonso Strolios (ūkininkavimo kryptis – mišrus ūkis).

Latavėnų kaimo ir gretimose teritorijose UAB "Vašuokėnų vėjas" 2022 m. ir UAB "Surdegio vėjas" 2023 m. pradėjo rengtis vėjo jėgainių parkų statyboms.

Nuo 1947 m. kaime veikė biblioteka. Latavėnuose buvo 89 gyventojai (1959 m.), 135 gyventojai (1970 m.), 148 gyventojai (1979 m.), 147 gyventojai (1986 m.).

Priklauso Troškūnų parapijai. Senosios kaimo kapinės buvo 0,4 km į pietus nuo Latavėnų kaimo rytinio pakraščio, sunaikintos, laidojimo ženklų nelikę.

Latavėnų dvaras sunykęs, išlikusios tik parko žymės. Alėjos pradžioje Okuličių giminės iniciatyva pastatytas atminimo kryžius (1995 m.) su įrašu lentelėje: "Šioje vietoje stovėjo / Lietuvos patrioto šaulio / Jono Okuličiaus / statytas kryžius. / Jo ir kitų Latavėnų / tremtinių atminimui / šį kryžių pastatė / 1948 m. gegužės 22 d. / amžiams netekę / Tėvynės jo vaikai / Felicija, Jonas, / Steponas ir Algirdas / Okuličiai / 1995 m. liepos 25 d.". Originaliame stende dvarvietėje eksponuojamos Okuličių meno kolekcijos, saugomos Šiaulių "Aušros" muziejuje, paveikslų kopijos.

Latavėnų kaimo šiauriniame pakraštyje, buvusioje Baltakių sodybvietėje, verslininko Virginijaus Strolios iniciatyva ir lėšomis pastatytas stogastulpis su kryžiumi ir Šv. Pranciškaus skulptūra (autorius – medžio drožėjas Valentas Survila, 2011 m.), skirtas vyskupo vienuolio pranciškono Pauliaus Antano Baltakio gimtinei paženklinti. 

Latavėnų I dvare 1832 m. gimė dvarininkas Mykolas Kleopas Okuličius, 1869 m. – inžinierius Kazimieras Okuličius, 1904 m. – dvarininkas tremtinys Jonas Okuličius

Latavėnų kaime 1925 m. gimė vyskupas Paulius Antanas Baltakis, 1926 m. – inžinierius Pranas Baltakis, 1930 m. – geologas Vytautas Baltakis, 1935 m. – sporto organizatorė Teresė Baltakytė-Gedminienė.