Valentinas ŠAPALAS
  Gimimo data: 1952-04-27
Gimimo vietovė: Dauneikių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Pedagogas fizikas, politikas, savivaldos organizatorius, visuomenininkas

2017-05-02   |   Spausdinti

Tėvai: Vincas Šapalas (1915–1997) iš Bičionių ir Anelė Puodžiūnaitė-Šapalienė (1920–2002) iš Beržoniškio – žemdirbiai ūkininkai. Augo dviejų vaikų šeimoje, buvo jauniausias. Brolis Albertas Šapalas (g. 1950 m.).

Tėvams po slapstymosi nuo tremties grįžus į savo ūkį, užaugo Inkūnuose (Anykščių r.). Šapalų šeima visą sovietinės okupacijos laikotarpį valdžios buvo terorizuojama ir persekiojama, nes tėvai iki 1950 m. ūkininkavo, kol prievarta buvo atimta jų ūkio žemė,  ir niekada nebuvo įstoję į kolūkį. Okupacinei valdžiai nepavykus Šapalų išvežti į Sibirą, Vincui Šapalui sovietmečiu buvo sufabrikuota byla dėl kenkimo tarybinei kolūkinei santvarkai ir jis buvo atskirtas nuo šeimos bei 1963–1965 m. ištremtas perauklėjimo darbams į Mažeikių rajoną, o motina su vaikais buvo palikti likimo valiai ir skurdui.

1959–1963 m. mokėsi Mičionių (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, 1963–1967 m. – Mickūnų (Anykščių r.) aštuonmetėje mokykloje, 1967–1970 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. 1970–1974 m. studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Fizikos ir matematikos fakultete, įgijo fizikos dėstytojo išsilavinimą.

1974–1975 m. V. Šapalas dirbo Kapsuko (dabar – Marijampolė) 19-ojoje profesinėje technikos mokykloje fizikos dėstytoju.

Nuo 1976 m. iki šiol V. Šapalas gyvena ir dirba Vilniuje.

1976–1986 m. jis buvo Respublikinio mokomojo kino metodinio kabineto metodininkas, vyresnysis metodininkas. Jis taip pat dirbo mokytoju įvairiose Vilniaus mokyklose, Vilniaus pedagoginio instituto dėstytoju. 1986–1993 m. jis dirbo Lietuvos mokytojų kvalifikacijos kėlimo instituto laboratorijos vedėju.

1990–1995 m. kaip Lietuvos Sąjūdžio kandidatas V. Šapalas buvo išrinktas Vilniaus miesto tarybos deputatu. 1993–1994 m. jis buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pirmininkas – faktinis oficialusis savivaldybės vadovas, 1994–1995 m. – tarybos pirmininko patarėjas.

Nuo 1995 m. iki šiol V. Šapalas dirba Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriuje. Jis buvo Mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų veiklos sektoriaus vedėjas, vyriausiasis specialistas, Vadybinės ir pedagoginės veiklos išorės audito poskyrio vedėjas, dabar yra Vadybinės ir pedagoginės veiklos poskyrio vyriausiasis specialistas.

Nuo 1990 m. V. Šapalas buvo Nepriklausomybės partijos narys, partijos pirmininko pavaduotojas, 1993–2001 m. – šios partijos pirmininkas. 2001 m. spalį susijungus Nepriklausomybės partijai, Demokratų partijai, Lietuvos laisvės lygai ir Liaudies partijai, 2001–2003 m. jis buvo Lietuvos dešiniųjų sąjungos narys, pirmininko pavaduotojas, 2002 m. – ir laikinasis pirmininkas. Nuo 2003 m. lapkričio, Lietuvos dešiniųjų sąjungai įsiliejus į Tėvynės Sąjungą (Lietuvos konservatorius), jis buvo Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) narys, o po partijų susijungimo 2008 m. buvo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narys.

2016 m. jis dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose kaip Lietuvos centro partijos sąrašo kandidatas bei šios partijos kandidatas vienmandatėje Vilniaus Žirmūnų rinkiminėje apygardoje, bet nebuvo išrinktas. Jis dalyvavo 2017 m. pavasarį pakartotinai surengtuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose vienmandatėje Anykščių-Panevėžio rinkiminėje apygardoje kaip savarankiškai išsikėlęs kandidatas, bet nebuvo išrinktas.

Nuo 1994 m. V. Šapalas yra Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos kūrėjas ir narys, 2007–2011 m. buvo šios sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus pirmininkas. Nuo 1995 m. jis yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos deputatų klubo "Sostinė" steigėjas ir pirmininkas. Jis taip pat yra Vilniaus ir Medisono (JAV) draugijos steigėjas ir pirmininkas, Vilniaus anykštėnų sambūrio steigėjas ir narys, Lietuvai pagražinti draugijos Vilniaus skyriaus valdybos narys.

2003 m. jo iniciatyva buvo įsteigtos Inkūniečių ir Mickūniečių bendrijos, V. Šapalas yra jų steigėjas ir pirmininkas. Jo iniciatyva Inkūniečių bendrija Inkūnuose 2010 m. įkūrė Atminties parką, kuriame pastatytos pirmosios medžio skulptūros, skirtos išnaikintiems ir išnykusiems Inkūnų parapijos kaimams ir jų žmonėms atminti. Parke bus pastatytas ir paminklas Lietuvos ir Inkūnų krašto laisvės gynėjams – partizanams.

1991 m. sausio kruvinųjų įvykių metu ir po jų V. Šapalas buvo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos gynėjas iš vidaus, priėmęs savanorio priesaiką.

Jis apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.).

Laisvalaikiu keliauja, buriuoja, fotografuoja ir filmuoja, meistrauja, mėgsta skaityti istorijos, filosofijos ir etikos knygas.

Vedęs, žmona Danutė Šapalienė – pedagogė, valstybės tarnautoja. Vaikai: Mažvyda Šapalaitė (g. 1981 m.) – vadybininkė, Dargiris Šapalas (g. 1983 m.) – vadybininkas.