BIČIONYS
  Gretimos vietovės:
BURBIŠKIS | KIAUŠAI | MELIAUŠIŠKIS | PAGRAUŽIAI | PAGUBRYS | PEČIULIAI | RUBIKIAI (Senieji) | ŽAŽUMBRIS |

2016-10-24   |   Spausdinti

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 6 kilometrų į rytus nuo Anykščių. Ribojasi su Burbiškio, Meliaušiškio, Žažumbrio, Pečiulių, Pagraužių, Rubikių, Pagubrio ir Kiaušų kaimais. Kaimą kerta siaurojo geležinkelio Anykščiai–Rubikiai atkarpa. Per kaimą teka upė Anykšta – Šventosios kairysis intakas. Per kaimą eina kelias Anykščiai–Rubikiai. Šiauriniu pakraščiu glaudžiasi prie Elmininkų miško.

Yra 23 sodybos – 57 gyventojai (2001 m.) 44 gyventojai (2011 m.). Priklauso Burbiškio seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Šioje vietoje nuo seno gyventojai laikė daug bičių, todėl kaimas vadinamas Bičionys.

Bičionys (Biczany) seniausiai minimi Ukmergės pavieto (apskrities) seniūnijų 1765 m. inventoriuje, tuomet priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir buvo jo valdos – Anykščių seniūnijos dalis.  Pagal tų metų seniūnijų inventorių Bičionyse buvo Jurgio Mikšio, Adomo Juodelio, Kazimiero Juodelio ir Kazimiero Tumo dūmai (kiemai).

Pagal 1773 m. inventorių Bičionyse jau buvo šie dūmai: Jokūbo Tylos, Baltraus Gudelio, Lauryno Juodelio, Kazimiero Tumo, Mykolo Tylos, Kazimiero Karvelio, Jono Tumo, Andriaus Bryšo ar Bryzo, neapgyvendintas Mykolo Kovaliūno ir Stanislovo Gražio.

Pagal 1789 m. inventorių kaime su Žažumbrio užusieniu buvo 16 dūmų ir 100 gyventojų.

XIX a. pirmojoje pusėje kaimas minimas kaip valstybinis – karališkasis. Pagal 1856 m. Anykščių valstybinio dvaro inventorių kaime buvo šių dvaro valstiečių, buvusių karališkųjų, dūmai: Julijono Tumo, Domo Šaltenio, Tado Tylos, Justino Kiškio, Antano Kisieliaus, Simono Augustino, Jurgio Šakienio, Baltraus Bagdišankos, Jokimo Tylos, Joachimo Stralios, Mato Kezio, Mykolo Karvelio, Juozo Tumo, Antano Karvelio, Pranciškaus Karvelio, Igno Tumo, Gabrieliaus Kisieliaus, Lauryno Strazdo, Juozapo Buloto, Ipolito Juodelio. Iš viso – 20 dūmų. Šalia šių kiemų buvo pažymėtos ir kampininkų šeimos: Domo Gudelio, Kazimiero Gudelio, našlės Teklės Karvelienės, Jokūbo Roskundo, Kazimiero Beinoriaus, Kazimiero Stankevičiaus, Simono Tylos, Jokūbo Kulikausko, Kazimiero Šaltenio ir Jurgio Maldeikio. Nors ir tiesiogiai nepaminėtuose, Žažumbrio užusieniuose gyveno: Silvestras Maldeikis (pirmajame), Mykolas Karvelis ir Pranciškus Karvelis (antrajame), Justinas Rukša (trečiajame) bei Juozapas Valiukonis (ketvirtajame).

1897–1899 m. pro kaimą buvo nutiestas siaurasis (750 mm pločio vėžės) geležinkelis Panevėžys–Anykščiai–Utena–Švenčionėliai, šiauriniame kaimo pakraštyje pastatyta Bičionių stotis, kurios pastatas išlikęs iki šiol.

1923 m. kaime buvo 55 sodybos – 266 gyventojai. 1927 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet 680,97 ha žemės padalinta 72 savininkams.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Bičionių buvo ištremta į Sibirą 15 asmenų – Povilo Karvelio (6 asmenys), Antano Šaltenio (3 asmenys) ir Antano Tylos (5 asmenys) šeimos bei Stasys Gražys.

1949  m. balandžio 30 d. kaime buvo sukurtas kolūkis "Pergalė", jo pirmininku 1949–1950 m. dirbo Petras Misiūnas. Vėliau ūkis buvo stambinamas, prie jo jungiant aplinkinius mažesnius kolūkius, stambesnio ūkio vadovais dirbo: 1950–1951 m. – Jurgis Adamonis, 1951 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais – Vasilijus Rutkauskas (žuvo 1951 m. rugpjūčio 11 d. per Teodoro Kvyklio-Klajūno organizuotą kovinę operaciją). 1972 m. kovo 22 d. "Pergalės" kolūkis įjungtas į "Anykščių šilelio" kolūkį, kuriam priklausė iki 1992 m. Nuo 1949 m. balandžio 30 d. iki 1972 m. kovo 22 m. Bičionys buvo "Pergalės" kolūkio centrinė gyvenvietė. 1952–1972 m. "Pergalės" kolūkiui ir 1972–1983 m. "Anykščių šilelio" kolūkiui vadovavo pirmininkas Vladas Šostakas.

Priklauso Burbiškio parapijai. Senosios kaimo kapinės nenaudojamos nuo XX a. pradžios, nepaženklintos, XX a. pabaigoje dar buvo likę keli metaliniai kryžiai, XXI a. pradžios sulaukė tik keli betoniniai antkapiniai paminklai. Kapinės aptvertos irstančia akmenų tvora.

Apie 0,15 km į pietus nuo kaimo kapinių yra archeologijos paminklas – Bičionių kapinynas. 1971 m. čia buvo rasta XV a. dirbinių (geležinis ietigalis, peilio liekanos, diržo sagtis).

Bičionių kaime yra vietinės reikšmės architektūros paminklas – Klemenso Tumo sodyba iš penkių paminklinių pastatų: pirkia, svirnas, tvartas, kluonas, pirtis. Sodyba įkurta XX a. 3 dešimtmetyje, atkėlus XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje statytus pastatus.

Bičionyse 1915 m. gimė laisvės gynėjas, partizanų rinktinės vadas Kazys Tyla-Tarzanas, 1929 m. – mokslininkas istorikas, buvęs ilgametis Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas Antanas Tyla, 1943 m. – inžinierius, vadovas Stasys Dapkevičius, 1951 m. – inžinierius mechanikas Algimantas Dapkevičius.