Povilas ROŽANSKAS
  Gimimo data: 1928-09-28
Gimimo vietovė: Sterkiškio k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Inžinierius statybininkas, vadovas, laisvės gynėjas

2016-04-28   |   Spausdinti

Tėvas Jurgis Rožanskas (1882–?) – žemdirbys, 1948–1955 m. tremtinys Krasnojarsko krašte (Sibiras, Rusija). Broliai: Kazys Rožanskas (1919–2010) – švietėjas, mecenatas, Bronius Rožanskas-Banys (?–1945) – laisvės gynėjas, Žebenkšties partizanų būrio ūkio skyriaus viršininkas, žuvęs Virtukų kautynėse (Kelmės r.), Alfonsas Rožanskas – laisvės gynėjas, politinis kalinys Džezkazgano (Kazachstanas) lageriuose, sesuo Julija Rožanskaitė-Baltakienė (1920–2009) – žemdirbė.

1935–1941 m. mokėsi Debeikių (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, 1941–1945 m. – Anykščių gimnazijoje.

1945 m. pavasarį P. Rožanskas pasitraukė į pogrindį ir prisijungė prie Andriaus Velėniaus laisvės gynėjų būrio, įrengusio savo slėptuvę Aknysčių miške prie Šventosios. 1945 m. balandį žuvus būrio vadui ir keliems kovotojams, su likusia partizanų grupe prisijungė prie Šimonių girioje veikusių partizanų dalinių, o 1945 m. vasarą priklausė Jono Balčiūno-Ūdro partizanų būriui, su jo kovotojais dalyvavo pasipriešinimo žygiuose.

Dėl pablogėjusios sveikatos priverstas pasitraukti iš laisvės kovos, P. Rožanskas 1945 m. rudenį išvyko į Vilnių ir 1945–1949 m. mokėsi Vilniaus politechnikume, įgijo statybininko specialybę.

1949–1951 m. P. Rožanskas dirbo Varėnos statybos ir remonto kontoros viršininku.

1951–1953 m. jis buvo Šiaulių srities Vykdomojo komiteto Komunalinio skyriaus vyriausiasis inžinierius, 1953–1955 m. – Šiaulių statybos ir remonto kontoros viršininkas.

Nuo 1955 m. P. Rožanskas gyveno ir dirbo Klaipėdoje.

1959–1965 m. jis neakivaizdžiai studijavo Kauno politechnikos instituto Klaipėdos statybos fakultete ir įgijo inžinieriaus statybininko išsilavinimą.

1955–1957 m. jis buvo Klaipėdos 14-osios statybos valdybos Gamybos skyriaus viršininkas, 1957–1965 m. – Klaipėdos statybos tresto Gamybos skyriaus viršininkas, 1965–1970 m. – šio tresto vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas.

1970–1975 m. P. Rožanskas buvo Klaipėdos namų statybos kombinato vyriausiasis inžinierius.

Nuo 1975 m. iki pensijos jis dirbo vienoje iš stipriausių Klaipėdos statybos įmonių.

1975–1989 m. P. Rožanskas buvo Klaipėdos 7-osios statybos valdybos vyriausiasis inžinierius. 1989–1990 m. jis buvo Klaipėdos 7-osios statybos valdybos direktorius, 1990–1993 m. vadovavo šiai įmonei kaip Klaipėdos valstybinei įmonei "Ranga". Nuo 1993 m. iki pensijos P. Rožanskas buvo akcinės bendrovės "Ranga" direktorius.

Klaipėdos 7-oji statybos valdyba Vakarų Lietuvos regione pastatė kultūros rūmus  Kretingoje ir Gargžduose, Rietavo žemės ūkio technikumo kompleksą, Žemaičių Naumiesčio profesinę mokyklą ir jos bendrabučius, gimdymo namus Šilutėje.

Klaipėdoje ši įmonė pastatė 45 daugiabučius gyvenamuosius namus ir bendrabučius Baltijos, Taikos prospektuose, Debreceno gatvėje, Žvejų kultūros rūmus, santuokų rūmus, automatinę telefono stotį, laidojimo paslaugų rūmus, jūreivių poilsio namus Vanagupėje, Klaipėdos 3-ąją polikliniką, infekcinę ligoninę, gimdymo namus, onkologinį ir psichoneurologinį dispanserius, Švėkšnoje (Šilutės r.) – psichiatrinę ligoninę, Juknaičiuose (Šilutės r.) – sveikatingumo kompleksą.

Statybos organizacijos, kuriose dirbo arba joms vadovavo P. Rožanskas, dažnai laimėdavo prizines vietas už kokybę.

P. Rožanskas organizavo paminklo Debeikiuose (Anykščių r.) Laisvės gynėjų kovai atminti statybą (mecenatas – Kazys Rožanskas, autorius – skulptorius Regimantas Midvikis, 1995 m.).

Laisvalaikiu plaukiodavo kateriu, žvejodavo.

Buvo vedęs, žmona Aldona Rožanskienė – inžinierė. Vaikai: Valda Rožanskaitė-Biržienė – gydytoja odontologė ir Gediminas Rožanskas – jūrininkas, kapitonas.

Mirė 2012 m. spalio 6 d. Klaipėdoje. Palaidotas Klaipėdos Lėbartų kapinėse.

P. Rožanskas parašė ir paliko prisiminimų apie savo jaunystę, jo memuarų kopija saugoma A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje.