Tėvai: Jurgis Rožanskas (1882– 1968) – žemdirbys, 1948–1955 m. tremtinys Krasnojarsko krašte (Sibiras, Rusija) ir Ona Matulytė-Rožanskienė (1885–1966) iš Kurtinių. Augo aštuonių vaikų šeimoje. Broliai ir seserys: Veronika Rožanskaitė-Ražanskienė (1911–1995) – žemdirbė, Bronius Rožanskas-Banys (1912–1945) – laisvės gynėjas, Žebenkšties partizanų būrio ūkio skyriaus viršininkas, žuvęs Virtukų kautynėse (Kelmės r.), Eleonora Rožanskaitė-Matulienė (1913–1984) – amatininkė siuvėja, Julija Rožanskaitė-Baltakienė (1922–2009) – žemdirbė, Janina Rožanskaitė-Špokevičienė (1924–1991) – žemdirbė, Alfonsas Rožanskas (1925–1997) – laisvės gynėjas, politinis kalinys Džezkazgano (Kazachija) lageriuose, Povilas Rožanskas (1928–2012) – laisvės gynėjas, inžinierius statybininkas. Dėdė (tėvo brolis) Juozas Rožanskas (1885–1978) – muzikas vargonininkas, pusbrolis (tėvo brolio Juozo sūnus) Juozapas Ražanskas (1910–1972) – kunigas.

1933–1940 m. K. Rožanskas dirbo Debeikių (Anykščių r.) pieninėje, buvo grietinės nugriebimo punkto vedėjas bei kiaušinių supirkimo punkto vedėjas, supirkdavo kiaušinius Debeikiuose, Šiauliuose (Anykščių r.) ir Trumbatiškyje (Anykščių r.). Tuo pačiu metu jis baigė vidurinį mokslą ir buhalterių kursus Kaune. 1940–1944 m. jis buvo Debeikių pieno perdirbimo bendrovės sąskaitininkas.

1937–1940 m. K. Rožanskas buvo šaulys, Lietuvos šaulių sąjungos Utenos rinktinės Debeikių šaulių būrio narys. 1942–1944 m. jis buvo Lietuvos laisvės armijos narys, slapta nuo tėvų rašomąja mašinėle perrašinėdavo pogrindinius leidinius "Laisvės šauklys" ir "Laisvės kovotojas", kuriuos gaudavo iš Utenos.

1944 m. jis įstojo savanoriu į Lietuvos Vietinę rinktinę, dalyvavo susirėmimuose su Armija Krajowa, bet netrukus Ašmenoje buvo suimtas ir išvežtas priverstiniams darbams į Vokietiją, iki 1945 m. buvo laikomas Oldenburge. 1945–1947 m. jis dirbo amerikiečių kariuomenės sargybos kuopoje Viurcburge (Wurzburg). 

1947 m. K. Rožanskas persikėlė gyventi į Angliją, 1947–1958 m. dirbo įvairius darbus Notingeme (Nottingham). Ten jis platino lietuviškas knygas, kurių gaudavo iš JAV.

1958 m. atvykęs gyventi į Čikagą (Ilinojaus valstija, JAV), K. Rožanskas 1958–1981 m. dirbo "General Motors" bendrovėje. Išėjęs į pensiją, 1981–2000 m. jis vadovavo "Draugo" knygynui Čikagoje.

K. Rožanskas aktyviai įsitraukė į Amerikos lietuvių bendruomenės kultūrinę veiklą. 1959–1973 m. jis buvo JAV Lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos reikalų vedėjas, rūpinosi lietuviškų vadovėlių leidyba, platinimu bei siuntinėjimu lietuviškoms mokykloms. Visą gyvenimo JAV laikotarpį knygų platinimas buvo pati svarbiausia K. Rožansko veikla. Už lietuviškų knygų platinimą bei kultūrinę veiklą anapus Atlanto K. Rožanskas buvo vadinamas "Čikagos knygnešiu".

Jis taip pat buvo žinomas kaip įvairių išeivijos organizacijų dalyvis ir rėmėjas, 1960–2001 m. buvo Lietuvių filatelistų draugijos "Lietuva" narys ir jos biuletenio administratorius, įvairių lietuvių organizacijų valdybų iždininkas, rėmė Baltijos Amerikos lietuvių fondą, Tautos fondą ir kitas labdaros organizacijas. 1958–2001 m. jis buvo Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje Čikagos Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės narys.

K. Rožanskas buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės Lituanistinio švietimo komisijos paskelbto moksleivių rašinių konkurso (1998 m.) mecenatas. 

K. Rožansko iniciatyva ir jam remiant, 1995 m. Debeikiuose (Anykščių r.) buvo pastatytas paminklas už laisvę 1944–1954 m. kovojusiems ir žuvusiems jo kraštiečiams – lietuvaitės, nešinos ąžuolo lapų vainiku, granitinė statula (autorius – R. Midvikis). Kaip šios idėjos mecenatas jis buvo įrašytas pirmasis į Anykščių rajono savivaldybės Garbės knygą (1995 m.).

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 1998 m. pripažino K. Rožanską ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviu, jam buvo suteiktas kario savanorio statusas.

Po daugiau kaip 55 metų, praleistų svetur, K. Rožanskas 2001 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje, kur pasiliko iki gyvenimo pabaigos.

Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai jis perdavė didelį asmeninį archyvą ir knygų rinkinį. 2003 m. jis įsteigė Kazio Rožansko fondą Vilniaus krašto lietuvių švietimui remti, įnešė jo pagrindinį kapitalą. Jis dalyvavo nuo 2000 m. veikiančioje Tautos Fondo mokyklų įdukrinimo programoje ir rėmė Anykščių Antano Vienuolio gimnaziją.

Anykščių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai 2004 m. K. Rožanskas padovanojo knygų, kurias gavo iš autorių su jam dedikuotais autografiniais įrašais. Jis taip pat dovanojo knygų Debeikių (Anykščių r.), Utenos, Užpalių ir Vyžuonų (Utenos r.) bibliotekoms.

Sugrįžęs į Lietuvą, K. Rožanskas iki gyvenimo pabaigos finansiškai rėmė leidybą. Jo lėšomis buvo išleista Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos moksleivių kūrybos rinktinė "Ištarki mano vardą" (2004 m.), Anykščių literatų klubo "Marčiupys" narės Liudvikos Danielienės poezijos knygelė "Rudens versmė" (2004 m.), Kazimiero Mikelinsko dar 1946 m. parengta "Debeikių bažnyčios istorija" (2004 m.). K. Rožanskas parėmė Aleksandro Guobio ir Antano Saulaičio knygos "Lietuvių misijos Amazonėje" (2002 m.), Anykščių viešosios bibliotekos knygų "Anykščių krašto knygnešiai ir daraktoriai" (2004 m.), "Prisiminimai apie Kazį Inčiūrą" (2006 m.) ir "Anykščių biblioteka istorijos vingiuose 1937–2007" (2007 m.) leidybą.

K. Rožanskas buvo Lietuvos tautininkų sąjungos Vilniaus Naujamiesčio skyriaus narys ir šios politinės organizacijos rėmėjas.

Jis buvo apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos medaliu.

Šeimos nesukūrė.

Mirė 2010 m. gruodžio 30 d. Vilniuje. Palaidotas Debeikių (Anykščių r.) kapinėse Rožanskų giminės kape šalia artimųjų.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas K. Rožansko asmeninis dokumentų fondas (F 207).

Sukurtas dokumentinis filmas "Anykščių kraštas. Čikagos knygnešys Kazys Rožanskas" (režisierius Justinas Lingys, 2020 m.).