Valentinas Algirdas ČERNIAUSKAS
  Gimimo data: 1938-01-02
Gimimo vietovė: Žažumbrio k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Mokslininkas inžinierius informatikas

2017-04-07   |   Spausdinti

Kilęs iš Anykščių Kairių giminės (yra Pranciškaus Kairio tėvo Stanislovo 5-osios kartos palikuonis). Tėvai: Juozapas Černiauskas (1907–1944) – tarnautojas ir Ona Karvelytė-Adomėnienė-Černiauskienė (1906–1997) – žemdirbė. Augo dviejų vaikų šeimoje, buvo vyriausias. Brolis Albertas Antanas Černiauskas (g. 1939 m.) – hidrotechnikas. Sesuo Vanda Černiauskaitė (1942–1942) mirė kūdikystėje.

1945–1946 m. mokėsi Anykščių pradinėje mokykloje, 1946–1949 m. – Bičionių (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, 1949–1956 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. 1956–1961 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultete, įgijo elektroninių skaičiavimo mašinų inžinieriaus išsilavinimą.

1961–1964 m. V. Černiauskas dirbo Skaičiavimo-konstravimo biure prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos inžinieriumi, vyresniuoju inžinieriumi.  

1964–1967 m. jis tęsė studijas Lietuvos Mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto aspirantūroje.

1967–1970 m. V. Černiauskas buvo Fizikos ir matematikos instituto Atpažinimų procesų sektoriaus vyresnysis inžinierius, grupės vadovas, 1970–1972 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1972–1980 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas. 1980–2004  m. jis buvo Matematikos ir kibernetikos instituto (dabar – Matematikos ir informatikos instituto) Mokslinių tyrimų automatizavimo laboratorijos vadovas, kol išėjo į pensiją. 

1961 m. V. Černiauskas pradėjo tyrinėti mokslinių atpažinimo sistemų kūrimo problemą. Šie tyrimai iškėlė nestacionarių atsitiktinių signalų savybių nustatymo uždavinį (1966 m.). Jis pasiūlė optimalų metodą bei kompiuterinę įrangą šiam uždaviniui spręsti.

1970 m. Kauno politechnikos institute jis apsigynė disertaciją "Atsitiktinių signalų savybių pasikeitimo nustatymas", buvo technikos mokslų kandidatas, 1993 m. nostrifikuotas technologijos mokslų, informatikos inžinerijos daktaras.

Nuo 1978 m. V. Černiauskas įsitraukė į Lietuvos Mokslų akademijos skaičiavimo sistemos "Mokslas", skirtos moksliniams tyrimams kompiuterizuoti, kūrimo darbą, buvo vyriausiojo konstruktoriaus pavaduotojas. Kartu su kitais mokslininkais jis parengė keletą sistemos išvystymo projektų ir juos įgyvendino.

V. Černiauskas yra 45 mokslo darbų, 5 išradimų kibernetikos srityje autorius. Svarbiausia jo mokslinės veiklos sritis buvo lingvistikos terminų perkėlimas į kompiuterinę terpę.

Kartu su Lietuvių kalbos ir literatūros institutu jis pradėjo pirmuosius Lietuvoje lietuvių kalbos tyrimų kompiuterizavimo darbus (1987 m.). Kartu su bendradarbiais jis sukūrė "Dabartinės lietuvių kalbos žodyno" kompiuterinį variantą (1992 m.), bendrinės lietuvių kalbos leksikos kompiuterizuotos darybinės analizės sistemą (1993 m.), elektroninę dabartinės rašomosios lietuvių kalbos leksikos duomenų bazę (1995 m.), iki 2004 m. kūrė Lietuvių kalbos terminų banką.

Vedė 1971 m., žmona Nijolė Ona Pivoraitė-Černiauskienė (g. 1938 m.) – gydytoja odontologė. Dukterys: Aistė Černiauskaitė (g. 1972 m.) – gydytoja psichiatrė, Vytautė Černiauskaitė (g. 1974 m.) – drabužių dizainerė.