Tėvai: Stanislovas Kairys-Keirev-Keirevič (apie 1775 – ?) – bajoras, dalyvavęs Napoleono Bonaparto žygyje į Rusiją ir po to netekęs titulų ir privilegijų, nuskurdęs, ir Agota Narutytė-Kairienė (1779–1849). Broliai: Adomas Kairys (1803–1868) – Liudiškių Kairių giminės pradininkas, kunigo tremtinio Klemenso Kairio tėvas, Stanislovas Kairys (apie 1818 – 1901) – miškininkas, Pavarių Kairių giminės pradininkas, ir Klemensas Kairys, seserys Elžbieta Kairytė-Šulskienė (apie 1815 – 1890) – žemdirbė ir Agota Kairytė-Karosienė (apie 1820 – 1899) – žemdirbė ūkininkė.

Jaunystėje apsigyveno Anykščių vakariniame priemiestyje Zarečnaja Jurzdika (Jurzdiko-Ažupiečių kaime) – dešiniajame Šventosios upės krante šalia Anykščių miestelio, kur išplėtė savo šeimos sodybą, XIX–XX a. garsėjusią kaip Kairių šeimos tėvonija.

Prieš mirtį P. Kairys sudarė ir paliko testamentą, jo originalas saugomas A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje Anykščiuose.

Susituokė 1830 m. vasario 16 d. Anykščių bažnyčioje, žmona Marijona Danilavičiūtė-Kairienė (1804–1846) iš Vikonių. Liko našlys. Vaikai: Motiejus Kairys (1830–?), Jurgis Kairys (1832–1882) – valstybės tarnautojas, Uršulė Kairytė-Andriuškevičienė  (1833–1908) – žemdirbė, Julijona Kairytė (1835–?), Agnietė Marijona Kairytė (1838 – apie 1894) – invalidė, Karolina Kairytė (1841–?), Barbora Kairytė (1843–1843) – mirė vaikystėje.

Vėl susituokė 1846 m. rugsėjo 29 d. Debeikių bažnyčioje, žmona Kristina Kiaušaitė-Kairienė (apie 1827 – apie 1900) iš Puodžių – žemdirbė ūkininkė. Vaikai: Petronėlė Kairytė (1848–1849) – mirė vaikystėje, Jonas Kairys (1852–1855) – mirė vaikystėje, Feliksas Kairys (1855–1925) – knygnešys ir švietėjas, Kazimieras Kairys (1857–1935) – žemdirbys ūkininkas, žvejys, ir Marijona Kairytė-Pukenienė (1860–1944) – žemdirbė, liaudies dainininkė.

Mirė 1880 m. birželio 23 d. Ažupiečiuose, Anykščiuose. Buvo palaidotas Anykščių senosiose kapinėse prie koplyčios. Kapines XX a. uždarius ir likvidavus, kapas neišlikęs.