KILĖVIŠKIAI
  Gretimos vietovės:
KILĖVA | KUZMIŠKIAI | LEGENIŠKIS | SUBAČIAI | SURDEGIS (Debeikių) | VARUNDIŠKIAI | VOSYLIŠKIS |

2021-04-13   |   Spausdinti

Kaimas Skiemonių seniūnijoje už 16 kilometrų į šiaurės rytus nuo Skiemonių. Ribojasi su Kilėvos, Kuzmiškių, Legeniškio, Subačių, Varundiškių kaimais, Surdegio ir Vosyliškio viensėdžiais, Utenos rajono Aknystėlių ir Šileikių kaimais. Vakariniu pakraščiu glaudžiasi prie Pumpės miško. Kaime yra Mulkiškio ir Varliakio ežerėliai, per juos šiauriniu kaimo pakraščiu teka upė Aknysta – Šventosios kairysis intakas.

Yra 2 sodybos – 4 gyventojai (2001 m.), 6 gyventojai (2011 m.). Priklauso Mačionių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo upelio Kilėva.

XIX a. viduryje buvo minima, jog Kilėviškių kaimo valstiečiai ėjo baudžiavą Lipšio dvare, priklausiusiame Baranovskiams. XIX a. pabaigoje per kaimą buvo nutiesta siaurojo geležinkelio Švenčionėliai–Utena–Anykščiai–Panevėžys linija. XX a. antrojoje pusėje geležinkelis buvo išmontuotas, jo sankasa kaimą kerta iki šiol.

Du kaimo jaunuoliai buvo mobilizuoti į carinės Rusijos kariuomenę ir dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, abu sveiki ir gyvi grįžo į kaimą.

1923 m. kaime buvo 25 sodybos – 133 gyventojai. 1923 m. Kaimo gyventojai pateikė kolektyvinį prašymą Žemės ūkio ministerijai išskirstyti kaimą į vienkiemius, bet tik 1926 m. sulaukė matininko, kuris parengė skirstymo projektą. 1926–1928 m. kaimas išsiskirstė į vienkiemių sodybas, tuomet turėjo 308,23 ha žemės, bet tik 1931 m. sulaukė tai įteisinančių dokumentų. Kaime XX a. 3–5 dešimtmečiais veikė Utenos pieno bendrovės grietinės nugriebimo punktas, jo vedėju iki Antrojo pasaulinio karo dirbo Petras Juralevičius, pokario metais punktas tarnavo kaip prievolių surinkimo vieta.

Kilėviškiuose veikė neoficiali jaunimo kuopa, kurią subūrė Povilas Banys, Jonas Laucius ir Mykolas Kutka. Jaunuoliai organizavo kaimo ir kaimyninių vietovių kultūrinę veiklą.

1941–1948 m. iš Kilėviškių buvo ištremti į Sibirą 6 asmenys: 1941 m. birželio 14 d. – keturių asmenų Jono Lauciaus šeima, 1948 m. – Marijona Jakštonienė su sūnumi Povilu, turėję namuose laisvės gynėjų slėptuvę. M. Jakštonienė mirė tremtyje, dar du jos sūnūs Antanas ir Juozas buvo įkalinti. Povilas Jakštonis grįžo iš tremties į Lietuvą, Antanas Jakštonis, atlikęs bausmę lageriuose, liko gyventi Rusijoje, Juozas Jakštonis, išleistas iš lagerio, dingo be žinios. Suimtas ir įkalintas Antanas Jakštonis, Karolio sūnus, žuvo lageryje. 1950 m. kaip laisvės gynėjų ryšininkai buvo suimti ir 1950–1956 m. kalėjo Rusijos lageriuose Juozas Kemėšis – Povilo Kemėšio brolis ir Serapinas Kemėšis – "Laisvės" kolūkio pirmininko sūnus. Po Antrojo pasaulinio karo Kilėviškiuose nuolat siautėjo ir vietos gyventojus terorizavo iš Panevėžio siauruoju geležinkeliu atvykstantis NKVD kariuomenės dalinys. 

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Laisvė", pirmuoju jo pirmininku dirbo Juozapas Kemėšis. Vėliau kaimas priklausė "Darbo didvyrio", P. Cvirkos, M. Melnikaitės, Mačionių kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Leliūnų (Utenos r.) parapijai. Kaimo kapinės vadinamos Kapų kalnu, jose palaidota 12 Lietuvos partizanų, žuvusių 1944–1946 m.: Jonas Bivainis-Švedas (1917–1945), Stasys Dubrava-Aušrys (1924–1945), Antanas Jakštonis (1905–1945), Vincas Jakštonis (1915–1945), Vytas Jakubonis (1927–1945), Antanas Kairys-Tigras (1917–1946), Stasys Laucius (1926–1945), Juozas Navanglauskas (1926–1945), Kazimieras Radzevičius-Ilgūnas (1923–1946), Antanas Šimonėlis (1910–1945), Povilas Tamošiūnas-Karklas (1912–1945), Ignas  Vitonis-Strazdas (1916–1946) ir Jonas Zabulionis (1924–1946). Kapinėse yra 2 simboliniai kapai ir memorialinis paminklas – betoninis kryžius ant postamento, skirtas Vytauto apygardos Liūto rinktinės 58 žuvusiems partizanams ir represuotiems Kilėviškių kaimo gyventojams (autorius – Giedrutis Laucius, 2005 m.). Kapinėse buvo laidota iki XX a. vidurio.

Kilėviškių gyventoja Emilija Banytė-Slapšienė (1900–1999) paliko prisiminimus "Kilėviškiai XX a. pradžioje", juos parengė ir savilaidos leidiniu išleido Algirdas Banys.

Kilėviškiuose 1921 m. gimė mokslininkas inžinierius Povilas Kemėšis, 1929 m. – mokslininkas zootechnikas Algirdas Banys, 1938 m. – architektas restauratorius Giedrutis Laucius, 1939 m. – mokslininkė gydytoja Ramutė Kemėšytė-Vidugirienė, 1948 m. – savivaldos organizatorius Jonas Kemėšius.