LAIČIAI
  Gretimos vietovės:
JUOZAPAVA (Viešintų) | MEDINOS (Viešintų) | NEMEIRIAI | VIEŠINTĖLĖS | ŽIEŽIOKIŠKIAI |

2017-06-22   |   Spausdinti

Kaimas Viešintų seniūnijoje už 2 kilometrų į pietvakarius nuo Viešintų. Ribojasi su Juozapavos, Medinų, Žiežiokiškių, Nemeirių ir Viešintėlių kaimais, įsikūręs pietinėje Viešinto ežero pakrantėje, per kaimą į ežerą teka Salos upelis.

Yra 10 sodybų – 22 gyventojai (2001 m.), 13 gyventojų (2011 m.), 12 senų ir 13 naujų sodybų (2009 m.). Priklauso Viešintėlių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Kaimo vardas kildinamas iš žodžio "leičiai", kurį aukštaičiai taria "laičiai", – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariai kavaleristai, taikos metu auginę žirgus nuosavoje žemėje, o kilus karui sudarę ginkluotą karo vado ar kunigaikščio palydą kaip artimiausi jo bendražygiai.

XV-XVIII a. šaltiniuose minima Leičių – Lietuvos vaitija, priklausanti Anykščių valsčiui.

Laičiai (Lojcie) paminėti Ukmergės pavieto seniūnijų 1765 m. inventoriuje kaip Laičių seniūnijos, kurią be Laičių sudarė dar Nemeirių bei Laitelių kaimai, centras. Seniūnijos seniūnu buvo Juozapas Tvaskus, pažymėtas kaip vaitas. Kaimą sudarė 19 sodybų, kurios mokėjo činšo mokestį auksiniais Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui: Kristupo Petronio (56 auksinių), Stepono Janonio (32), Jono Jozoko (40), Mykolo Petronio (48), Jurgio Senvaičio (56), Jurgio Jozoko (48), Stanislovo Senvaičio (56), Petro Senvaičio (64), Mykolo Juozoko (56), Jono Kunčiūno (32), Andrėjaus Užos (56), Motiejaus Samulionio (32), Kazimiero Sadausko (32), Mykolo Jakubonio (Jakubkos) (48), Juozapo Tvaskaus (56), Jono Pukieno (48), Stanislovo Gaidelio (Valanio)(32), Juozapo Gaidelio (Valanio) (56) ir Juozapo Juozoko (32).

XIX a. pabaigoje Laičiuose veikė daraktorinė mokykla – čia gyveno valstietis savamokslis daraktorius Juozas Pasausis. Jis turėjo savo ūkį ir mokė vaikus savame kaime, Burbekliuose ir Nemeiriuose. Daraktorius turėdavo nuo 15 iki 30 mokinių, kuriuos 2-4 žiemos mėnesius mokė skaityti ir rašyti lietuviškai, pasinaudodamas maldaknygėmis. J. Pasausis buvo sekamas, daromos kratos, bet jam pavykdavo išsipirkti. Už vaikų mokymą turtingesnieji mokėdavo po 1 rublį per žiemą.

Nuo 1915 m. kaimo gyventojai savo iniciatyva ėmė dalintis žemę ir keltis į vienkiemius. 1923 m. kaime buvo 30 sodybų – 159 gyventojai. 1929 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 537,79 ha žemės. Stambiausias kaimo ūkininkas Juozas Barauskas turėjo 43 hektarus žemės. Laičiuose dirbo amatininkai: kalvis Antanas Zaikauskas (1894–1973), kailiadirbys ir stalius Petras Uža (1902–1978), rimorius Simonas Bagdžiūnas (1907–1988), siuvėjas Povilas Petronis. Kaimo gyventojas bitininkas Petras Bagdžiūnas (1910–1990) XX a. pirmojoje pusėje turėjo pirmąjį Laičiuose radijo imtuvą, Povilas Petronis ir Jurgis Zaikauskas turėjo kinematografo įrangą ir Laičiuose bei aplinkiniuose kaimuose rodydavo kiną. Kaimas turėjo savo burtininką Joną Jakubką. Kaime gyveno žinomi giedoriai Jonas Jonelis (1908–1970) ir Teofilė Šlapšytė-Jonelienė (1910–1988). J. Jonelis ir P. Uža buvo ir muzikantai, grojo armonika ir akordeonu.

Laičių jaunimas buvo susibūręs į pavasarininkų kuopą ir 1933 m., Lietuvos Valstybės atkūrimo 15-ųjų metinių proga kaime pastatė metalinį kryžių ant akmeninio postamento, jį pašventino Viešintų klebonas Anicetas Meškauskas. 1978 m., statant fermų kompleksą, kryžius buvo nuverstas ir kažkur išvežtas. Laitiečių V. M. Zaikausko ir T. Užos iniciatyva šio kaimo metalinis kryžius ant dekoratyvaus akmens atkurtas 2005 m., prie jo yra šlifuoto akmens plokštė su įrašu "Vardan tos Lietuvos vienybė težydi. 2005 m.", naująjį kryžių pašventino Viešintų parapijos administratorius Virginijus Taučkėla.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Laičių buvo ištremta į Sibirą 12 asmenų.

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Kupiškio apskrities Viešintų valsčiaus (vėliau – Troškūnų rajono) Laičių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Viešintų apylinkės.

1949 m. kaime buvo sukurtas "Baltijos" kolūkis, pirmuoju jo pirmininku paskirtas Justinas Petronis (1908–1985), vėliau kolūkiui vadovavo Pranas Čečys, paskui iki 1953 m. – Aleksas Kaženiauskas. 1953 m., stambinant ūkius, kaimas įjungtas į "Draugystės" kolūkį (Nemeiriai), kuris 1959 m. pervardintas į "Draugystės keliu", ir šiam ūkiui priklausė iki 1978 m. 1978–1989 m. Laičiai priklausė "Gimtosios žemės", 1989–1992 m. – tam pačiam, tik pavadinimą pakeitusiam Viešintų kolūkiui, kol šis ūkis iširo. Petro Bagdžiūno iniciatyva XX a. antrojoje pusėje Laičiuose buvo pasodintas 22 hektarų kolūkinis sodas.

Dabar Laičiuose stambiausias Algio Bukausko ūkis (mėsinių galvijų ir kiaulių auginimas).

1951 m. Laičiuose, tremtinio Antano Senvaičio namuose, buvo atidaryta ir iki 1957 m. veikė pradinė mokykla, visą laiką vadinta Medinų mokyklos vardu. Šioje mokykloje dirbo mokytojai: 1951–1952 m. – Ona Vidugirytė-Juozapavičienė, 1952–1953 m. laikinai ją pavadavo Ona Sakalaitė, 1953–1956 m. – Vaclovas Buinauskas (1923–1981), 1956–1957 m. – Petras Bajorūnas (1920–1985). Sumažėjus mokinių, Medinų mokykla Laičiuose buvo uždaryta.

Priklauso Viešintų parapijai. Senosios kaimo kapinės, vadinamos Pakryže, iki 1889 m. buvo Viešinto ežero pusiasalyje, vėliau jos liko neveikiančios, apie 1957 m. vietinio kolūkio iniciatyva sunaikintos, paverstos dirbamu lauku, vėliau užleistos mišku, laidojimo ženklų nebelikę.

Viešinto ežero pietiniame krante yra Laičių parkas, auga įvairios vietinės medžių rūšys. Parkas užima 7,8 ha plotą. Apie 0,2 km nuo Viešinto ežero yra kalva, gyventojų vadinama Piliakalniu.

Ant aukščiausios Laičių kaimo ir Viešintų apylinkių kalvos (119,3 m virš jūros lygio) pastatytas stogastulpis "Vytautas Didysis", skirtas Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms (autorius – tautodailininkas Pranas Petronis, 2010 m.).

Laičiuose, savo senelių sodyboje, vasaromis gyvena ir kuria tautodailininkas medžio drožėjas Pranas Petronis (g. 1950 m.).

Laičiuose 1903 m. gimė visuomenininkas, žurnalistas Povilas Petronis, 1922 m. – gydytojas Vladas Barauskas, 1937 m. – energetikas ir visuomenininkas Vitas Mykolas Zaikauskas, 1946 m. – inžinierius kraštotyrininkas Tautvilis Uža, 1958 m. – gydytojas Juozas Tvaskus.