PIKTAGALYS (Anykščių)
  Gretimos vietovės:
GRAUŽELĖS | KLIMIŠKIAI | KUNIŠKIAI | LIŽAI | NAUJONYS | PASMODAI | PURVYNAI | ZABLACKAI |

2018-10-09   |   Spausdinti

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 6 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Anykščių. Ribojasi su Kuniškių, Klimiškių, Ližų, Naujonių, Pasmodų ir Zablackų kaimais, Purvynų ir Grauželių viensėdžiais. Įsikūręs į pietus nuo siaurojo geležinkelio Anykščiai–Panevėžys linijos. Per kaimą teka upeliai Vingrys – Tėkmės dešinysis intakas ir Susiena – Šventosios dešinysis intakas, kaime yra jų ištakos.

Buvo 9 sodybos – 35 gyventojai (2000 m.), 21 gyventojas (2001 m.). XXI a. pradžioje atkūrus senąsias Piktagalio kaimo ribas ir grąžinus Piktagalio vardą Kuniškių gyvenvietei, kaime yra 54 gyventojai (2011 m.). Yra Piktagalio seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. kaime yra Beržų, Dirbtuvių, Eglių, Gėlių, Liepų, Parko, Švyturio ir Tvenkinio gatvės.

Piktagalys (Piktagole) minimas Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. Priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo to, jog gyvenę pikti ūkininkai labai skriaudę savo darbininkus.

Po 1831 m. sukilimo kaime buvo apgyvendinti rusų tautybės gyventojai.

1923 m. kaime buvo 52 sodybos – 264 gyventojai, turėjo apie 150 ha žemės. 1933 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet 435,94 ha žemės padalinta 54 savininkams.

1901 m. Piktagalyje, Mato Kavoliūno namuose, veikė nelegali lietuviška daraktorinė mokykla, 10 vaikų lietuviško rašto ir tikybos mokė daraktorius Jonas Petkauskas (apie 1844 – ?). Policijos pareigūnams užklupus, daraktorius ir šios mokyklos iniciatoriai buvo nubausti didelėmis piniginėmis baudomis. 

1917 m. Piktagalyje buvo įkurta pradžios mokykla, pirmasis mokytojas – Julius Žukauskas. Vėliau mokykla buvo įsikūrusi Baliūnų namuose. 1925–1926 m. Piktagalio pradžios mokykloje veikė I–III skyriai, mokytoju buvo paskirtas Kazys Musteikis. Mokyklai patalpos buvo nuomojamos iš Petro Jurkšto. 1931–1932 m. kaip Piktagalio pradinės mokyklos antras komplektas buvo atidaryta mokykla Naujonių kaime. 1939–1940 m. Piktagalio pradinėje mokykloje kartu su komplektu Naujonių kaime mokėsi 94 moksleiviai. Piktagalio pradinė mokykla 2001 m. buvo pertvarkyta į Anykščių A. Baranausko vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrių, kuris veikė iki 2008 m. ir buvo likviduotas.

Apie 1924 m. Piktagalyje veikė namų šeimininkių kursai. Kaime buvo įsteigtas grietinės nugriebimo punktas.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Piktagalio niekas nebuvo ištremtas į Sibirą.

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Anykščių apskrities Anykščių valsčiaus (vėliau – Anykščių rajono) Piktagalio apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Šeimyniškių apylinkės. Ją likvidavus 1988 m. birželio 22 d., kaimas liko Anykščių apylinkėje.

1949 m. rugpjūtį kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Gimtoji žemė", jo pirmuoju pirmininku dirbo P. Jurkštas. Vėliau kaimas priklausė Molotovo vardo, "Švyturio" kolūkiams.  PAskutiniu šio ūkio vadovu 1977–1991 m. dirbo Jokūbas Kęstutis Žigas, išplėtojęs Piktagalio kaimo socialinę infrastruktūrą. Kolūkiniais metais susiliejo gretimi Piktagalio ir Kuniškių kaimai, Piktagalio teritorijoje išaugusi naujakurių gyvenvietė iki XXI a. pradžios buvo vadinama Kuniškiais, kol kaimui grąžintas istorinis vardas. 1991 m. pabaigoje kolūkiui iširus, kaime pavieniui ūkininkaujama.

Piktagalyje nuo 2005 m. veikia žemės ūkio kooperatyvo "Jaros rapsas" aliejaus spaudimo cechas, čia veikė "Jaros" įmonių grupės, nuo 2013 m. – "Agrokoncerno" grupės kiaulidžių kompleksas, yra smulkių privataus verslo įmonių.

Piktagalio kaime XX a. antrojoje pusėje veikė biblioteka, kol 2001 m. ji buvo uždaryta. Nuo 2008 m. šiame kaime vėl veikia biblioteka – Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos padalinys.

XX a. 9-ajame dešimtmetyje Piktagalio kaime buvo pasodintas kaimo parkas (projekto autorius – Kęstutis Indriūnas).

Priklauso Anykščių parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę.

P. Pakšys yra parašęs atsiminimus apie Piktagalio kaimą, rankraštis saugomas A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje.

Piktagalyje 1903 m. gimė laisvės gynėjas, Lietuvos kariuomenės savanoris Mifodijus Jakovlevas, 1905 m. – kunigas ir visuomenininkas Vladas Zlatkus, 1914 m. – mokytoja ir tremtinė Teklė Jurkštaitė-Grigienė, 1948 m. – savivaldos organizatorius Alfonsas Platkevičius.