PUNTUKAS
  Gretimos vietovės:
BLIUVONYS | DVARONYS | GRAŽUMYNAS | MŪRELIS (Liun Muravianka) | NAVINA | SKAPIŠKIAI (Anykščių) | UŽBLIUVONYS |

2013-12-28   |   Spausdinti

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 8 kilometrų į pietvakarius nuo Anykščių. Įsikūręs Anykščių šilelyje. Ribojasi su Bliuvonių, Gražumyno, Navinos, Mūrelio, Dvaronių, Skapiškių kaimais, Užbliuvonių viensėdžiu. Šiauriniu kaimo pakraščiu teka Šventoji. Kaime yra ežerėlis, iš kurio išteka bevardis upelis – Vajos dešinysis intakas.

Yra 2 sodybos – 2 gyventojai (2000 m.), kaimas likęs negyvenamas (2001 ir 2011 m.). Priklauso Šlavėnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

XIX a. antrojoje pusėje šio kaimo vietoje buvusį žemės sklypą su ten gulėjusiu įspūdingo dydžio akmeniu nusipirko Šlavėnų dvaro savininkas Gustavas Brazauskas. Vėliau jo palikuonys didžiavosi, kad taip dvarininkas apsaugojo Puntuką nuo suskaldymo vieškelio grindiniui tiesti, kai XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje daug akmenų tam buvo surinkta.

1923 m. kaime buvo 5 sodybos – 27 gyventojai. 1923 m. taip pat minimas ir Puntuko viensėdis – 1 sodyba, 7 gyventojai. Daugiausia gyventojų buvo rusų tautybės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Puntuko niekas nebuvo ištremtas į Sibirą.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Jaunoji karta", vėliau iki 1992 m. priklausė Puntuko kolūkiui, kol šis iširo.

Priklauso Anykščių parapijai. Kapinių nebuvo.

Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas (nuo 1992 m., kodas 1891), gamtos ir kultūros paminklas (nuo 1964 m.), archeologijos paminklas (AR102), geologijos paminklas (nuo 2000 m.), gamtos paveldo objektas (nuo 2005 m., identifikavimo kodas 0310100010004) Puntuko akmuo yra Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje kairiajame Šventosios krante, tarp Puntuko ir Dvaronių kaimų, šalia senojo Anykščių–Kurklių kelio už 5 km nuo Anykščių. Puntukas yra antrasis pagal dydį Lietuvoje rastas riedulys (iki 1957 m. laikytas didžiausiu) ir labiausiai žinomas bei lankomas šalies akmuo. Riedulio ilgis 7,54 metro, plotis 7,34 metro, aukštis 5,7 metro, iš jo 1,5 metro – žemėje, didžiausia apimtis  21,39 metro, tankis apie 2,7 gramo kub. centimetre, svoris 265 tonos. Tai granito atmainos amfibolitinio biotitinio granito (rapakivio) luistas, ledynų atneštas iš Suomijos prieš 20–14 tūkstančių metų, per paskutinįjį (Nemuno) ledynmetį.

Akmens ir jo vardo kilmė apipinta legendomis. Pasakojama, kad Puntuką nešęs velnias, norėdamas sudaužyti Anykščių bažnyčią, tačiau gaidžiui užgiedojus nelabasis paleido iš savo nagų Puntuką ir tas nukrito į mišką. Ši legenda primenama ir Antano Baranausko poemoje "Anykščių šilelis". Pasak kitų padavimų, ant šio akmens sudegintas lietuvių karžygys Puntukas, narsus karo vadas, taip pat minima, kad tas Puntukas nedoras buvęs, norėjęs pagrobti šventąją ugnį saugojusią vaidilutę, net kėlęs ranką prieš krivį. Manoma, kad Puntukas nuo pagonybės laikų buvęs religinių apeigų vieta.

Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas (nuo 1993 m., kodas 7681) dailės paminklas (DR431) Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai su tekstu iškalti pietiniame Puntuko akmens šone. Lietuvoje ruošiantis paminėti lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 10-metį, 1942–1943 m. skulptorius Bronius Pundzius su talkininkais Puntuko akmenyje per 180 dienų iškalė lakūnų bareljefus bei jų testamento fragmentą.

Nuo 1988 m. kasmet liepos 16-osios vakare prie Puntuko rengiamos "Lituanicos" skrydžio atminimo iškilmės.