TRUMBATIŠKIS
  Gretimos vietovės:
GAIDAMIŠKIAI | IVONYS | KATLĖRIŠKIAI | KILĖVA | SURDEGIS (Debeikių) |

2015-01-15   |   Spausdinti

Kaimas Skiemonių seniūnijoje už 15 kilometrų į šiaurės rytus nuo Skiemonių. Įsikūręs į šiaurę nuo buvusios siaurojo geležinkelio Panevėžys–Utena linijos. Ribojasi su Katlėriškių, Ivonių, Kilėvos ir Gaidamiškių kaimais, Surdegio viensėdžiu. Šiauriniu kaimo pakraščiu teka upelis Kilėva – Aknystos kairysis intakas, čia yra jo ištakos.

Yra 6 sodybos – 4 gyventojai (2001 m.), 3 gyventojai (2011 m.). Negyvenama kaimo dalis priklauso ir Debeikių seniūnijai. Priklauso Mačionių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

XIX a. pabaigoje pro Trumbatiškį buvo nutiestas 750 mm pločio vėžės siaurasis geležinkelis Švenčionėliai–Utena–Anykščiai–Panevėžys. Trumbatiškio kaime XX a. pradžioje buvo pastatyta geležinkelio stotis. Stoties viršininkas vadovavo ir kaimo skautų grupei.

XIX a. ir XX a. pradžioje iki 1919 m. Trumbatiškio palivarkas priklausė Bražinskams, kol mirė paskutinis šios giminės atstovas. Po to palivarką išsidalijo penkios ūkininkų šeimos.

1923 m. kaime buvo 8 sodybos – 49 gyventojai, čia gyveno Kairių, Beivydų, Kemėšių, Labinauskų, Mikalauskų, Pretkelių, Tumalevičių, Raginių, Tutinų šeimos. 1923 m. taip pat minimas Trumbatiškio viensėdis – 1 sodyba, 13 gyventojų. 1934 m. Trumbatiškio palivarko savininkas buvo Jonas Kairys (1874–1946) – Vasario 16-osios akto signataro Stepono Kairio brolis, tuomet valdęs 47,66 ha žemės. J. Tumalevičius kaime turėjo smulkių prekių (miltų, cukraus, druskos, žibalo) parduotuvę. Kaimas nebuvo išskirstytas į vienkiemius.

Pirmosios sovietinės okupacijos metu iš Trumbatiškio į Sibirą, į Jakutiją (Rusija) buvo ištremta Marija Žemaitienė (1896–?), tremties sąlygomis gyvenusi iki 1956 m. Po Antrojo pasaulinio karo sovietines represijas patyrė Kairių šeima: į Permės srities (Rusija) lagerius išvežtas Jonas Kairys (1874–1946) mirė lageryje, jo žmona Marijona Sližytė-Kairienė (1879–1968) ir jų duktė Angelė Kairytė-Mizevienė (g. 1924 m.) lageryje buvo laikomos iki 1960 m. Partizanų rėmėjas Jonas Mikalauskas (1907 – apie 1956) buvo nuteistas ir 1946–1955 m. kalėjo Ekibastūzo (Kazachstanas) lageryje, išleistas dingo be žinios. 1948 m. buvo suimtas ir lageryje įkalintas geležinkelininkas Edmundas Raginis (g. 1925 m.), 1950 m. nuteisti ir įkalinti dar septyni geležinkelininkai.

1945 m. lapkričio 23 d. grupė nežinomų partizanų užpuolė Trumbatiškio geležinkelio stotyje stovėjusį vagoną-parduotuvę, išvaikė sargybą ir iš parduotuvės pagrobė įvairių maisto bei kitokių prekių. 1946 m. balandžio 18 d. partizanai surengė pasalą prie Trumbatiškio kaimo ir nušovė Leliūnų valsčiaus komunistų partijos sekretorių Dominyką Sunklodą. 1952 m. balandžio 29 d. netoli Trumbatiškio žuvo paskutiniai Debeikių krašto partizanai Vytautas Guobužas-Viesulas, Bronius Mozūra-Kunotas, Bronius Morkūnas-Diemedis.

1949 m. gruodį kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Laisvė", jo pirmininku dirbo Juozas Kabikas. Stambinant ūkius, iki 1951 m. kaimas priklausė "Darbo didvyrio", 1951–1975 m. – P. Cvirkos, 1975–1992 m. – M. Melnikaitės, Mačionių kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Nuo 1946 m. iki 1971 m. kovo 12 d. veikė Utenos apskrities Leliūnų valsčiaus (vėliau – Anykščių rajono) Trumbatiškio apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. 1946–1963 m. centras buvo  Ivonys, nuo 1963 m. sausio 12 d. iki 1971 m. – Trumbatiškis. Apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkais dirbo Povilas Rudokas ir Vanda Augustinienė. Vėliau apylinkė buvo išskaidyta ir prijungta prie Debeikių, Rubikių, Skiemonių apylinkių.

XX a. antrojoje pusėje Trumbatiškyje buvo aktyvi kultūros veikla, veikė kultūros namai.

Priklauso Leliūnų (Utenos r.) parapijai.

Archeologijos paminklas Trumbatiškio kapinynas yra į šiaurės rytus nuo kaimo, 0,15 km į rytus nuo kelio Debeikiai-Leliūnai. Rasta geležinių dirbinių, tarp jų – XV a. geležinis ietigalis.

Trumbatiškyje 1915 m. gimė vaistininkė ir poetė Irena Aleknienė, 1928 m. – geologas Viktoras Kemėšis.

Trumbatiškio kaimas ir jo gyventojai pristatomi  Aldonos Karkauskienės sudarytame genealoginės kraštotyros rinkinyje  "Gimtinė : mirę kaimai ir žmonių likimai : Apanskų giminės istorija" (2014 m.).