RUBIKIAI
  Gretimos vietovės:
ANIŪNAI | ŠIAULIAI | TILVIKAI |

2022-11-14   |   Spausdinti

Gyvenvietė Anykščių seniūnijoje už 12 kilometrų į rytus nuo Anykščių. Įsikūrusi į šiaurę ir į šiaurės vakarus nuo Rubikių ežero, prie siaurojo geležinkelio Anykščiai–Rubikiai linijos. Ribojasi su Šiaulių, Tilvikų ir Aniūnų kaimais.

Yra 78 sodybos – 326 gyventojai (2001 m.), 204 gyventojai (2011 m.). Yra Rubikių seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Rubikiuose yra L. Biriuko, Čentupio, Didžioji, Ežero, Mokyklos, Pušyno, Rubikių, Tuopų, Šiaulių (nuo 2014 m.) ir Žvejų gatvės.

Apie 1939 m. vokiečių tautybės gyventojas Šiaulių kaimo žemėje ėmė kurti plytų gamyklą. 1949 m. buvo oficialiai atidarytas valstybinis plytų ir drenažo vamzdžių fabrikas "Anykščiai" (vėliau – Anykščių statybinių medžiagų kombinato Rubikių cechas, veikęs iki 1993 m.). 1966 m. fabrike buvo pastatytas naujas formavimo cechas, 1974 m. pradėjo veikti tunelinės degimo krosnys, 1985 m. buvo modernizuotas plytų formavimo ir degimo procesas. Iki 1991 m. Rubikiuose buvo gaminama po 15–19 mln. plytų kasmet, vėliau gamyba mažėjo ir nutrūko, o teritorija apleista.

Šalia šios įmonės Šiaulių kaimo teritorijoje XX a. viduryje išaugo ir Rubikių gyvenvietė. Joje kūrėsi iš Sibiro grįžtantys tremtiniai, kuriems buvo leidžiama čia statytis namus, taip nusidriekė 3 gatvės ir 2 skersgatviai. Gyvenvietės augimą skatino ir galimybė dirbti ne kolūkyje, o pramonės įmonėje, gauti atlyginimą pinigais ir turėti laisvadienių.

Nuo 1944 m. iki 1973 m. kovo 28 d. veikė Anykščių apskrities Anykščių valsčiaus (vėliau – Anykščių rajono) Rubikių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas, centras buvo Rubikių gyvenvietėje. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Anykščių apylinkės.

1949 m. balandžio 3 d. gyvenvietė buvo įjungta į "Tėvynės" kolūkį, vėliau priklausė "Pavasario", "Pergalės", "Anykščių šilelio" kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Nuo 1948 m. Rubikiuose veikia pašto įstaiga, buvo medicinos paslaugų punktas, yra biblioteka – dabar Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos padalinys. Rubikiuose buvo 465 gyventojai (1959 m.), 609 gyventojai (1970 m.), 501 gyventojas (1979 m.), 471 gyventojas (1986 m.).

Rubikių gyvenvietėje XX a. 9-ajame dešimtmetyje buvo atidarytas vaikų lopšelis-darželis. 1991 m. čia pastatytas naujas pradinės mokyklos pastatas, kur persikėlė iki tol veikusi Šiaulių pradinė mokykla. 1992–1999 m. Rubikių pradinės mokyklos vedėja dirbo mokytoja Stanislava Semėnienė, kartu dirbo mokytoja Jolanta Steniulytė-Bakšienė. 1999 m. abi šios įstaigos buvo pertvarkytos į vieną Rubikių darželį-mokyklą, nuo 2002 m. ji tapo Burbiškio pagrindinės mokyklos Rubikių pradinio ugdymo skyriumi, o 2005 m. reorganizavus Burbiškio pagrindinę mokyklą – Anykščių A. Baranausko vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyriumi.

Buvusiose vaikų darželio patalpose Rubikių gyvenvietėje nuo 2001 m. veikia Aknystos pensionato (dabar – Aknystos socialinės globos namai) filialas.

Priklauso Burbiškio parapijai. Kapinės veikiančios, jose laidojama. Išlikę pavieniai XIX a. pabaigos kapai ir paminklai, liudijantys anksčiau šioje vietoje buvusias Šiaulių ir Aniūnų kaimų bendras kapines. Rubikių kapinėse, prie pagrindinių vartų, palaidoti Nepriklausomybės kovose, žuvę Lietuvos kariuomenės savanoriai I pėstininkų pulko viršila Liudvikas Biriukas ir eilinis Pranas Grušauskas, jų kapą ženklina betoninis kryžius su niša, kurioje įtaisyta Švč. Mergelės Marijos Dievo Motinos statulėlė, ir įrašu marmurinėje lentelėje. Lietuvos Atgimimo metais priešais Rubikių kapines Vytauto Misiūno rūpesčiu pastatytas medinis kryžius (1990 m.), jam sunykus, Rubikių bendruomenės rūpesčiu toje pačioje vietoje pastatytas naujas (autorius – tautodailininkas Vytautas Žentelis, 2021 m.).

Rubikių gyvenvietės pietinėje dalyje, Rubikių ežero šiauriniame krante, tarp ežero ir geležinkelio, Lietuvos kariuomenės savanorio viršilos Liudviko Biriuko žuvimo 1919 m. gegužės 23 d. vietoje pastatytas Nepriklausomybės kovų paminklas (projekto autorius Benjaminas Jakševičius, 1938 m.). Paminklo priekinėje plokštumoje yra kario galvos su šalmu profilinis bareljefas ir įrašas: "Čia – 1919. V. 23 – kovoj su bolševikais žuvo I DLK Gedimino pulko virš. Liudas Biriukas". Sovietiniais metais paminklas buvo sudaužytas ir užkastas, bet 1988 m. jo liekanos rastos ir paminklas restauruotas, jį pašventino Anykščių klebonas Albertas Talačka. Prie šio paminklo vyksta patriotiniai renginiai. Lietuvos kariuomenės savanorio Prano Grušausko žūties vietoje pastatytas paminklas neišliko, po Antrojo pasaulinio karo šioje vietoje statant Rubikių plytinę.

Rubikių gyvenvietės pakraštyje prie siaurojo geležinkelio Egidijaus ir Anželos Tamošaičių iniciatyva pastatytas stogastulpis su skulptūrinėmis kompozicijomis (autorius – tautodailininkas Valentas Survila, 2012 m.).

Prie Rubikių gyvenvietės yra Rubikių landšaftinis draustinis, įkurtas 1960 m. ir apimantis Rubikių ir Dusyno ežerus su vaizdingomis jų pakrantėmis (1632 ha). Rubikių ežeras yra didžiausias Anykščių rajone vandens telkinys: plotas 968 ha, ilgis iš šiaurės į pietus 5,5 km, plotis 3,4 km, vidutinis gylis 5,7 m, didžiausias – 16,1 m rytinėje dalyje, kranto linijos ilgis 24 km. Ežere yra 13 salų, jų plotas 11 ha.

Rubikių ežero vidurinėje dalyje yra Didžioji sala – 1905 m. gegužinės paminklinė vieta. Joje vyko slaptas aplinkinių vietovių atstovų suėjimas, kurio metu buvo raginama sukilti prieš Rusijos caro valdžią. Salos aikštelėje įrengta memorialinė lenta (1987 m.).

Rubikių vardu pavadintos gatvės Burbiškyje (Anykščių r.), Debeikiuose (Anykščių r.), Buitūnuose (Utenos r.) ir Visoriuose, sodininkų bendrijoje "Aušra" (Vilniaus r., iki 2020 m. buv. Visorių Sodų 6-oji g.).

Rubikiuose 1975 m. gimė kalbininkė ir publicistė Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, 1990 m. – mokslininkas hidrografas Linas Šilinis.