Albertas BUDAVIČIUS
  Gimimo data: 1929-01-25
Gimimo vietovė: Čikaga (JAV)

Trumpai:
Pedagogas geografijos mokytojas, valstybės tarnautojas, vadovas, visuomenininkas

2021-10-01   |   Spausdinti

Tėvai: Aleksas Budavičius (apie 1890 – 1944) iš Pašilių – emigrantas JAV, žemdirbys ūkininkas, ir Konstancija Šeputaitis (Constance Sheputaitis)-Budavičienė (apie 1905 – 1972) iš Čikagos – JAV lietuvė, žemdirbė. Augo vienturtis vaikas šeimoje.

Nuo 1933 m. tėvams grįžus į Lietuvą ir perėmus senelių ūkį, augo tėvo tėviškėje Pašiliuose (Panevėžio r.).

1936–1940 m. mokėsi Žudžgalio (Anykščių r.) pradžios mokykloje, 1940–1941 m. tęsė mokslą Panevėžio miesto pradinės mokyklos 5-ojoje klasėje, 1941–1945 m. baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1945–1948 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją, įgijo pradinės mokyklos mokytojo specialybę.

1948 m. A. Budavičius gyveno Dūkšte (Ignalinos r.) ir rugsėjo–gruodžio mėnesiais dirbo Dūkšto valsčiaus Liaudies švietimo skyriaus vedėju, buvo Dūkšto lietuvių progimnazijos mokytojas. Paskirtas 1948 m. gruodžio pabaigoje, 1949–1950 m. jis buvo Zarasų apskrities komjaunimo komiteto propagandos ir agitacijos skyriaus vedėjas.

Mobilizuotas 1950 m. sausį, 1950–1952 m. jis atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje, tarnavo 16-ojoje lietuviškoje divizijoje, dislokuotoje Pabradėje (Švenčionių r.) ir Vilniuje, buvo artilerijos pabūklo įgulos vadas. 1952 m. pusmetį jis mokėsi karininkų rengimo kursuose Rygoje (Latvija), bet liko be karininko karinio laipsnio dėl savo kilmės.

1952 m. lapkritį demobilizuotas ir grįžęs į Zarasų kraštą, 1952–1953 m. A. Budavičius dirbo Degučių (Zarasų r.) septynmetės mokyklos direktoriumi, 1953–1954 m. buvo Lietuvos komunistų partijos Zarasų rajono komiteto propagandistas. 1954 m. birželio–rugsėjo mėnesiais jis buvo Grybiškių (Zarasų r.) pradinės mokyklos vedėjas ir mokytojas, 1954–1957 m. – Zarasų rajono Vykdomojo komiteto Liaudies švietimo skyriaus pedagoginio kabineto vedėjas.

1957–1961 m. su pertrauka A. Budavičius dirbo Zarasų rajono Vykdomojo komiteto Liaudies švietimo skyriaus vedėju. 1958 m. rugpjūčio–spalio mėnesius jis ėjo Zarasų M. Melnikaitės vidurinės mokyklos (dabar – Zarasų "Ąžuolo" gimnazija) direktoriaus pareigas.

1958 m. jis neakivaizdžiai baigė studijas Vilniaus pedagoginiame institute, įgijo gamtos ir geografijos mokytojo išsilavinimą.

1961–1968 m. A. Budavičius dirbo Zarasų rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju kultūros ir švietimo klausimams.

1968–1970 m. jis studijavo Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija) aukštojoje partinėje mokykloje. Baigęs studijas ir grįžęs į Zarasus, 1970–1971 m. jis vėl dirbo šio rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju.

1971–1975 m. jis buvo Lietuvos komunistų partijos Zarasų rajono komiteto antrasis sekretorius.

Nuo 1975 m. iki gyvenimo pabaigos A. Budavičius gyveno Anykščiuose.

Paskirtas 1975 m. gegužės 15 d., 1975–1989 m. jis dirbo Anykščių rajono Vykdomojo komiteto pirmininku – aukščiausio rango ūkiniu rajono vadovu, kol 1989 m. sausio pabaigoje išėjo į pensiją. Jis išplėtojo ūkinį-administracinį bendradarbiavimą su anykštėnais kraštiečiais, dirbusiais Lietuvos valdžios struktūrose (Antanu Aksomitu, Henriku Jackevičiumi, Jonu Velička ir kitais), ir jiems remiant organizavo valstybės investicijų projektus Anykščių krašte.

A. Budavičiaus iniciatyva buvo atkurta Šventosios užtvanka Anykščių miesto centre (1987 m.), statomi daugiaaukščių namų Ramybės ir Pušyno mikrorajonai bei nauji nuosavų namų kvartalai Anykščiuose. Jis organizavo naujo profesinės mokyklos komplekso statybą Anykščių pakraštyje Ažupiečiuose bei šios mokyklos baseino – antrojo tokio Lietuvoje – statybą.

Įstaigos kolektyvo 1989 m. balandį išrinktas, 1989–1990 m. A. Budavičius dirbo Anykščių kelionių ir ekskursijų biuro direktoriumi. Lietuvos Atgimimo laikotarpiu jis pradėjo rengti pirmąsias Vakarų šalių (pirmiausia – Lenkijos) turistų keliones į Anykščių kraštą. 1990 m. vasarą jis kelis mėnesius dirbo sezoniniu darbuotoju Anykščių poilsio namuose "Šilelis", kol baigė darbinę veiklą.

Iki 2001 m. A. Budavičius daug metų buvo Anykščių rajono bitininkų draugijos pirmininkas, vėliau – šios draugijos valdybos narys, seniūnas.

A. Budavičiui buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio kultūros ir švietimo darbuotojo vardas (1979 m.), jis buvo apdovanotas Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo garbės raštu (1960 m.).

Laisvalaikiu bitininkavo, bitininkyste domėjosi nuo 1943 metų.

Vedė 1953 m., žmona Jadvyga Rusačenkaitė-Budavičienė (1929–2010) – pedagogė matematikos mokytoja, vadovė. Liko našlys. Sūnus Rimantas Budavičius (g. 1954 m.) – kultūros organizatorius, sportininkas radistas trumpabangininkas.

Mirė 2021 m. rugsėjo 9 d. Anykščiuose. Palaidotas Anykščių senosiose kapinėse šeimos kape. Kapą ženklina kuklus modernus akmeninis paminklas su iškaltu įrašu: "Budavičiai / Artūras 1979–1980 / Jadvyga 1929–2010 / Albertas 1929–2021".