Kanutas RUSECKAS
  Gimimo data: 1800-02-10
Gimimo vietovė: Stebėkių k. (Panevėžio r.)

Trumpai:
Dailininkas tapytojas, dailės pedagogas, bajoras

2023-11-06   |   Spausdinti

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1800 m. vasario 22 d.

Tėvai: Jonas Ruseckas (1757–1840) ir Teresė Romanovičiūtė-Ruseckienė (1773–1831) – smulkūs bajorai, dvarų nuomininkai ir valdytojai. Broliai ir seserys: Juozapas Ruseckas (1790–1848) – kunigas, Feliksas Ruseckas – žemdirbys ūkininkas, Mauricijus Ruseckas, ? Ruseckaitė-Saurinavičienė, Kamilė Ruseckaitė ir Pelagėja Ruseckaitė.

Motinai mirus, o tėvui sukūrus naują šeimą su Grasilda Prontnickyte-Ruseckiene, augo su pamote ir naujoje šeimoje gimusiais vaikais: Prosperu Rusecku ir Adele Ruseckaite.

1800 m. kovo 4 d. Vadoklių bažnyčioje jį Pranciškaus Kanuto Felicijono vardais pakrikštijo klebonas Tadas Songaila, krikštatėviai buvo kilmingieji Pranciškus Bistramas ir Izabelė Ordynienė.

1809–1815 m. baigė Troškūnų (Anykščių r.) bernardinų vienuolyno kolegiją. 1815–1816 m. pradėjo studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete, bet jas paliko ir 1816–1818 m. toliau studijavo Fizikos ir matematikos fakultete. 1818–1821 m. jis tęsė studijas Literatūros ir laisvųjų menų fakultete, kur mokėsi tapybos pas Joną Rustemą (1762–1835), grafikos pas Juozapą Saundersą (1773–1845) ir skulptūros pas Kazimierą Jelskį (1782–1867). J. Rustemo tapybos studijoje formavosi K. Rusecko kūrybinės nuostatos, perėmusios geriausius Vilniaus meno mokyklos meninės programos principus, jos demokratiškumą, aiškias realistines tendencijas. 1820–1821 m. jis lankė litografijos dirbtuvę. Studijuodamas priklausė Spindulingųjų draugijai, manoma, jog 1820–1821 m. buvo priimtas ir į Filomatų draugiją.

1821 m. vasarą, gavęs Vilniaus universiteto rekomendacijas, K. Ruseckas išvyko į Paryžių, pakeliui aplankydamas Varšuvą, Drezdeną, Leipcigą. Paryžiuje 1821–1822 m. jis lavinosi pas tapytoją Gijomą Letjė (Guillaume Lethiere, 1760–1832) Paryžiaus dailės akademijoje. Ten jis domėjosi ir Fransua Žeraro (Francois Gerard, 1770–1837), Pjetro Narciso Guerino (Pietre Narcisse Guerino, 1774–1833), Ano Lui Žirodė-Triason (Anne Louis Girodet-Triosson, 1767–1824) kūryba.

1822 m. K. Ruseckas išvyko į Italiją ir ten gyveno iki 1831 m., nuo 1826 m. jis gavo Vilniaus universiteto stipendiją studijuoti Italijoje. Romoje jis tobulinosi Šv. Luko akademijoje pas profesorių tapytoją Vinčenco Kamučinį (Vincenzo Camuccini, 1771–1844) bei pas skulptorių Bertelį Torvaldseną (Bertel Thorvaldsen, 1768–1844), paskui tęsė studijas Romos Prancūzų akademijoje, kuriai tuo metu vadovavo Antuanas Žanas Grosas (Antoine Jean Gros, 1771–1835).

Gyvendamas Romoje, K. Ruseckas subūrė dailininkus, parengė nacionalinio romantizmo programą. Net ir atsidūręs didžiuosiuose kultūros centruose, klasicizmo ir romantizmo srovių sąveikos sūkuryje, jis liko ištikimas sau ir savo pirmajai mokyklai – nesižavėjo nei klasicizmo, nei romantizmo kraštutinumais. K. Ruseckas studijavo klasikinį palikimą, pagrindiniu savo mokytoju rinkosi gamtą – svarbiausią estetinių išgyvenimų ir kūrybinio įkvėpimo šaltinį.

1831 m. jis grįžo į Lietuvą ir iki gyvenimo pabaigos liko Vilniuje.

Nuo 1834 m. jis dėstė piešimą ir tapybą Vilniaus bajorų pensione. 1839 m. Bajorų institute K. Ruseckas įsteigė piešimo studiją, kur iki gyvenimo pabaigos mokė piešimo ir tapybos.

K. Ruseckas yra vienas ryškiausių Vilniuje kūrusių XIX a. lietuvių dailininkų, romantizmo dailės atstovas. Jis nutapė daug religinių ir istorinių kompozicijų, portretų, peizažų, buitinio bei animalistinio žanrų paveikslų.

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu K. Ruseckas sukūrė akademistinių kompozicijų mitologiniais ir religiniais siužetais, Romos apylinkių peizažų. Ryškiausia jo tapybos dalis – portretai, juose vyrauja buitiškasis stilius. Dailininkas taip pat sukūrė romantiškų Lietuvos kaimo buities vaizdų, Vilniaus ir jo apylinkių peizažų. Lankydamasis pas brolį Juozapą Rusecką, 1827–1851 m. buvusį Svėdasų kleboną, jis nutapė ir Anykščių krašto vaizdų.

Apie 1840 m. K. Ruseckas iš dalies pertapė Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslą, uždažydamas dažų suskeldėjimus.

Garsiausi K. Rusecko tapybos darbai:

1823 m. – "Kumėjos Sibilė", "Šv. Sebastijonas", "Besijuokiantis italas", "Autoportretas".

1825 m. –  "Roma. Tibro upė", "Tivolio krioklys su griuvėsiais", "Italijos peizažas".

1826 m. – "Krūmais apaugę Koliziejaus griuvėsiai", "Rytmetis Apeninų kalnuose", "Ožkos kalnuose", "Topoliai kalnuose".

1828 m. – "Bėgimas į Egiptą".

1831 m. – "Autoportretas".

Apie 1836 m. – "Kunigo Juozapo Rusecko portretas".

1841 m. – "Sūnaus Boleslovo Rusecko portretas".

1844 m. – "Pjovėja".

1847 m. – "Lietuvaitė su verbomis".

1851 m. – "Mergina, rišanti prie kryžiaus prijuostę".

1858 m. – "Vilniaus panorama nuo Paplavų".

Vedė 1821 m. vasarą (sutuokė brolis kunigas Juozapas Ruseckas), žmona Antanina Červinskytė (Czerwinska)-Ruseckienė (1802–1853). Liko našlys. Augino šešis vaikus. Duktė Julija Marija Ruseckaitė (1822–?), sūnūs Boleslovas Ruseckas (1824–1913) – dailininkas, Tadas Ruseckas (1829–1863), Mykolas Ruseckas (1832–1836) – mirė vaikystėje.

Mirė 1860 m. rugpjūčio 21 d. (pagal naująjį kalendorių – rugsėjo 2 d.) Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Bernardinų kapinėse šeimos kape prie anksčiau mirusios žmonos ir sūnaus Mykolo.

Daug K. Rusecko kūrinių liko užsienyje, ypač Italijoje. Lietuvos dailės muziejuje saugoma daugiau kaip 330 dailininko piešinių, eskizų, studijų, kopijų, peizažų, portretų, buitinių kompozicijų – daugiausia tie kūriniai, kurie po dailininko mirties liko jo dirbtuvėje.

1999 m. gruodį – 2000 m. vasarį Vilniaus paveikslų galerijoje veikė K. Rusecko kūrybos paroda, skirta dailininko 200 metų gimimo sukakčiai. Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Meno skyrius parengė virtualią parodą "Kanutas Ruseckas (1800–1860)", skirtą 150-osioms dailininko mirties metinėms (2010 m.), šioje parodoje pristatomi tapybos darbai – portretai, peizažai, religinės, istorinės, buitinės kompozicijos, taip pat eskizai bei piešiniai (http://menas.lnb.lt/kanutasruseckas.htm).

Išleistas Lietuvos pašto ženklas su K. Rusecko atvaizdu (nominalas 1,30 Lt, 2000 m.).

Menotyrininkas Vladas Drėma sudarė katalogą "Kanutas Ruseckas" (1961 m.), parengė ir išleido monografiją-albumą "Kanutas Ruseckas" (1996 m.). Rūta Janonienė išleido monografiją italų kalba "Kanutas Ruseckas: paesaggi italiani" ("Kanutas Ruseckas: italų peizažai", 2007 m.).