Tėvas Juozapas Bartulis.

1950 m. baigė Troškūnų (Anykščių r.) vidurinę mokyklą.

1950–1951 m. O. Bartulytė dirbo Surdegio (Anykščių r.) septynmetėje mokykloje pradinių klasių mokytoja. 1951–1952 m. ji buvo Troškūnų (Anykščių r.) vidurinės mokyklos, 1952–1953 m. – Latavėnų (Anykščių r.) septynmetės mokyklos, 1953–1956 m. – Raguvos (Panevėžio r.) vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja.

1956 m. ji neakivaizdžiai baigė studijas Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos išsilavinimą.

1956–1957 m. O. Bartulytė dirbo Troškūnų rajono Vykdomojo komiteto Liaudies švietimo skyriaus inspektore.

1957–1986 m. ji buvo Troškūnų vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, 1960–1964 m. – ir šios mokyklos mokymo dalies vedėja, 1964–1970 m. – direktoriaus pavaduotoja mokymui ir auklėjimui. Ji vadovavo Troškūnų vidurinės mokyklos literatų būreliui, rengė konkursams skaitovus, ugdė mokinių kalbos kultūros įgūdžius. Ji buvo tarpmokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų metodinio ratelio pirmininkė.

Išėjusi į pensiją, 1986–1995 m. ji dirbo Raguvėlės (Anykščių r.) aštuonmetėje mokykloje lietuvių kalbos mokytoja.

Nuo 1986 m. iki gyvenimo pabaigos O. Bartulytė gyveno Miežiškiuose (Panevėžio r.).

O. Bartulytė rašė eiles, jos kūryba buvo publikuojama poezijos rinkiniuose vaikams ir suaugusiesiems. Ji paruošė ir išleido eilėraščių rinkinius "Pabūkime kartu" (2013 m.) ir "Dar pabūkim" (2015 m.).

Ji buvo apdovanota Lietuvos SSR liaudies švietimo pirmūno ženkleliu (1972 m.).

Mirė 2026 m. balandžio 28 d. Miežiškiuose (Panevėžio r.).