UMĖNAI
  Gretimos vietovės:
GUDELIAI (Troškūnų) | NAKONYS | PADRUJYS | ZAVADIŠKIS |

2017-10-14   |   Spausdinti

Kaimas Troškūnų seniūnijoje už 7 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Troškūnų. Ribojasi su Padrujo, Nakonių, Gudelių, Zavadiškio, Šlapių, Mitrų, Surdegio ir Kučkelių kaimais. Per kaimą eina siaurojo geležinkelio Anykščiai–Panevėžys linija, teka Vašuokos upelė. Vakariniu pakraščiu glaudžiasi prie Žuvininkų miško.

Yra 18 sodybų – 24 gyventojai (2001 m.), 22 gyventojai (2011 m.). Priklauso Vašuokėnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Umėnuose yra Liepų ir Pievų gatvės.

1789 m. balandžio 22 d. sudarytame Troškūnų parapijai priklausančių dvarų, kaimelių generaliniame rejestre minimas ir Umėnų kaimas, priklausantis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenės pulkininkui ponui Tiškevičiui. Umėnuose tuomet buvo 12 valstiečių kiemų, stovėjo karčema.

1863 m. rudenį sukilėliai rinko iš Umėnų valstiečių pinigus.

XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Umėnuose gyveno kalvis knygnešys Andrius Savickas (Savickis) (?–1938). Lietuviškos spaudos draudimo metais jis platino lietuvišką spaudą, paskui dalyvavo 1905 m. revoliucijoje, tuo metu priklausė buvusio Troškūnų valsčiaus socialdemokratų kuopelei. A. Savickas padėdavo organizuoti mitingus, susirinkimus. Jis remontavo senus pistoletus, medžioklinius šautuvus. Pralaimėjus revoliucijai, A. Savickas pabėgo į užsienį ir taip išvengė bausmės. Nuo 1937 m. jam buvo paskirta 25 litų lietuvybei pasižymėjusio asmens pensija.

1923 m. kaime buvo 32 sodybos – 176 gyventojai. Apie 1925 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius.

1919 m. rugsėjį pradėjo veikti Umėnų pradžios mokykla, su I–III skyrių 20 mokinių 1919–1920 m. dirbo mokytojas Juozas Meškeris. 1920–1926 m. šios mokyklos vedėja dirbo mokytoja Marija Šumylaitė-Škudienė. 1923–1924 m. mokykla veikė iš Dominyko Mičiūdos išsinuomotose patalpose. 1926 m. sausį–rugpjūtį su I–III skyrių mokiniais dirbo mokytoja ir mokyklos vedėja Petronėlė Meškauskienė. 1926–1927 m. mokyklos vedėja dirbo mokytoja Stanislava Šulcaitė-Vaitiekūnienė. Nuo 1927 m. rudens Umėnų pradinė mokykla veikė jau Gudelių kaime, tuomet I–III skyriuose mokėsi 47 vaikai, jos vedėja toliau dirbo S. Šulcaitė-Vaitiekūnienė.

1944 m. liepos 21 d. vokiečių lėktuvų antskrydžio metu, sprogus bombai, sugriuvo gyvenamasis namas, žuvo jame buvusi Jankauskų šeima. Tuomet buvo sunaikintos 5 Umėnų kaimo sodybos. Kaimo gyventojai Jankauskų atminimui jų sodybos vietoje pastatė paminklą ir geležinį kryžių.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Umėnų buvo ištremta į Sibirą 16 asmenų. 1953 m. birželio 6 d. Umėnų kaime žuvo paskutinis Troškūnų valsčiaus partizanas Mykolas Šileika-Kaimynas (1911–1953).

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Anykščių apskrities Troškūnų valsčiaus (vėliau – Troškūnų rajono) Umėnų apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Vaidlonių apylinkės.

1949 m. balandžio 2 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Laisvės spindulys", vėliau priklausė "Šviesaus kelio", K. Štaro, Vašuokėnų kolūkiui, kol 1992 m. šis iširo.

Priklauso Surdegio parapijai. Kaimo kapinės veikiančios, vakarinėje jų dalyje yra mūrinė koplyčia, kurią 1935 m. pastatė Vašuokėnų dvaro savininkas Bronislovas Brazdžius (1882–1935), koplyčios rūsyje netrukus jis buvo ir palaidotas. XX a. antrojoje pusėje koplyčia kelis kartus buvo išplėšta ir nuniokota, 1997 m. restauruota ir iš naujo pašventinta.

Iš Umėnų kilęs kariškis, laisvės gynėjas Antanas Švilpa. Umėnuose 1912 m. gimė vienuolis visuomenininkas Steponas Jurgis Gailiušis, 1926 m. – pedagogas Stasys Žekonis, 1931 m. – pedagogė Ona Bartulytė.