Tėvai: Juozapas Sabalys (1860 – po 1937) – žemdirbys, politikas, ir Uršulė Žvirblytė-Sabalienė (1888–1937) iš Pauriškių – valstietė žemdirbė. Broliai ir seserys: Elena Sabalytė (1908–2001), Juozas Sabalys (1912–1990) – kariškis, pedagogas, tarnautojas, Eugenija Sabalytė (apie 1915 – 1937) ir kt.

1910 m. birželio 17 d. Svėdasų bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Antanas Strazdas, krikštatėviais buvo Jonas Balaišis ir Veronika Žvirblytė.

1926 m. baigė 4 klases Rokiškio gimnazijoje, 1931 m. – Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Technikos skyrių, įgijo ryšių specialisto išsilavinimą.

1931 m. rugsėjo 14 d. A. Sabalys buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į 1-ąjį pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulką. 1931 m. lapkričio 15 d. jis pasiųstas į Karo mokyklą Kaune ir ją baigė 1932 m. rugsėjo 15 d. VII aspirantų laidoje, gavo ryšių atsargos jaunesniojo leitenanto karinį laipsnį ir buvo paleistas į ryšių karininkų atsargą.

1932–1939 m. A. Sabalys dirbo ryšių techniku Kaune, nuo 1939 m. lapkričio – Vilniuje.

1941 m. birželio 14 d. A. Sabalys Vilniuje buvo suimtas ir išvežtas į Rešotų lagerį (Žemutinio Ingašo r., Krasnojarsko kr., Rusija).

Buvo vedęs, žmona Emilija Staugaitytė-Sabalienė (1910–1977). Sūnus Jonas Rimgaudas Sabalys (1938–2019).

Mirė 1942 m. gruodžio 24 d. Rešotuose (Žemutinio Ingašo r., Krasnojarsko kr., Rusija) – žuvo lageryje. Palaidojimo vieta nežinoma.

1943 m. sausio 27 d., jau po jo mirties, Ypatingasis pasitarimas nuteisė A. Sabalį kalėti 8 metus.

A. Sabalio biografija pateikta enciklopedinio žinyno "Lietuvos kariuomenės karininkai : 1918–1953" 7-ajame tome (2007 m.).