Tėvai: Vygandas Juozapas Račkaitis (1939–2025) ir Milda Elena Telksnytė (g. 1938 m.) – rašytojai ir publicistai.

1970–1979 m. mokėsi Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje. 1979–1983 m. baigė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, įgijo dailininkės apipavidalintojos specialybę.

Nuo 1983 m. S. Račkaitytė gyvena ir dirba Anykščiuose.

1983–1986 m. ji buvo Anykščių rajono "Anykščių šilelio" kolūkio (Burbiškis) dailininkė apipavidalintoja, 1986–1990 m. – Anykščių 62-osios vidurinės profesinės technikos mokyklos dailininkė apipavidalintoja. 1990–1994 m. ji dirbo Anykščių kultūros rūmuose etnografe tautodailininke.

Nuo 1993 m. iki šiol S. Račkaitytė dirba A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje, 1993–2024 m. buvo dailininkė-restauratorė, nuo 2024 m. lapkričio yra etninės kultūros specialistė ir restauratorė. Ji yra muziejaus leidinių dailininkė ir Etninės kultūros skyriaus (Arklio muziejaus) Tradicinių amatų centro keramikė edukatorė.

1991–2009 m. ji buvo ir katalikiško vaikų savaitraščio "Kregždutė" dailininkė.

2009–2011 m. ji studijavo Kauno kolegijoje, baigė audiovizualinio meno studijų krypties dizaino koleginių studijų grafinio dizaino programą, įgijo audiovizualinio meno bakalauro ir dizainerės profesines kvalifikacijas.

S. Račkaitytė yra tautodailininkė keramikė, sertifikuota tradicinių amatų – puodininkystės ir žaislininkystės – meistrė (nuo 2018 m.). Ji kuria keramikos gaminius ir nuo 1984 m. eksponuoja juos parodose, kuria tautinio paveldo produktus: molines švilpynes (sertifikatas nuo 2010 m.) ir keramikinius indus: puodelius, ąsočius, puodus, dubenis ir puodyne (sertifikatas nuo 2017 m.). Jos kūrinių įsigijo Lietuvos nacionalinis muziejus.

S. Račkaitytė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1986 m.), šios sąjungos Anykščių skyriaus pirmininkė (nuo 1991 m.). Ji inicijuoja, rengia ir koordinuoja Anykščių rajono tautodailininkų parodas, organizuoja Anykščių krašto tautodailininkų kūrybos pristatymus regioninėse ir nacionalinėse tautodailės parodose.

S. Račkaitytė sukūrė keramikinius pano Anykščių technologijos mokykloje "Rugiai" (1989 m.) ir be pavadinimo (kartu su D. Steponavičiene, 1991 m.). Rokiškio prakartėlių muziejuje saugoma jos sukurta keramikinė prakartėlė.

Ji iliustravo Vygando Račkaičio atsiminimų knygą "Pokario istorijos" (1992 m.) ir miniatiūrų knygą "Palauk, žeme" (2018 m.), V. Račkaičio ir Mildos Telksnytės miniatiūrų ir meditacijų knygą "Atminties medis" (1991 m.), Birutės Pakėnaitės pasaką "Lokytis" (1999 m.). 

S. Račkaitytė yra A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus leidinių rengėja, sudarytoja ir dailininkė, kartu su partneriais parengė knygas: Antano Vienuolio "Legendos" (2000 m.), Jono Biliūno "Kūdikystės sapnai" (2001 m., kitas atnaujintas leidimas – 2005 ir 2008 m.), "Atsiminimai apie Antaną Žukauską-Vienuolį" (2002 m.), Onos Sedelskytės "Užuožerių Antaniukas" (2003 m.), Egidijaus Musteikio "Težvengia žirgeliai" (2003 m., kiti leidimai – 2009 ir 2015 m.), "Anykščių krašto tautodailininkai" (2004 m.), "Dvarai fotografijose : albumas" (2005 m.), "Drąsiai stovėsim laisvės sargyboj... : albumas" (2006 m.), "Antanas Žukauskas-Vienuolis : iš muziejaus rinkinių : fotoalbumas" (2007 m.), Stasio Ylos "Kūrėjų portretai" (2008 m.), "100 metų su Jonu Biliūnu : Lietuvos mokinių ir mokytojų rašiniai" (2009 m.), "Anykščių Šv. Mato bažnyčia : vadovas" (2009 m.), "Jonas Tvardauskas. Medžio drožyba" (2010 m.), "Marija Anortė Mackelaitė" (2010 m.), Antano Baranausko "Kelionė Petaburkan" (2010 m.), "Sakralinio meno puoselėtojas Monsinjoras Albertas Talačka" (2011 m.), "Stanislovas Petraška. Akmens tapyba" (2012 m.), "Anykščių į nieką nekeisčiau : Teresės Mikeliūnaitės gyvenimo ir kūrybos pėdsakais" (2012 m.), "Vis kitoki balseliai... A. Baranauskas : Įvairiakalbis "Anykščių šilelis" (2013 m., kitas atnaujintas leidimas – 2018 m.), "Poetiniai dialogai : Antanas Baranauskas, Klemensas Kairys, Karolina Praniauskaitė" (2013 m.), Bronės Buivydaitės "Anykščių baladės" (2014 m.), "Viską ir aš prisimenu" : Jurgio Kazlausko medžio drožiniai" (2018 m.), Antano Baranausko "Dainu dainelę. Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva" (2023 m.).

Ji surengė autorines keramikos parodas Anykščių viešojoje bibliotekoje (1999 m.), Zarasų viešojoje bibliotekoje (2023 m.) ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos galerijoje Vilniuje (2023 m.), dalyvavo Sėlių krašto dailininkų miniatūrų parodose Dusetose (Zarasų r., 1996, 2000 m.), keramikos seminaruose-stovyklose Bebrusuose (Molėtų r., 1999–2007 m.), Utenos apskrities dailės parodoje ir Anykščių dailininkų parodoje Dusetose (2000 m.), dalyvavo grupinėse keramikos parodose Lietuvoje ir Latvijoje, savo kūrinius kasmet eksponuoja Anykščių rajono tautodailininkų parodose.

S. Račkaitytės gyvenimas ir veikla pristatoma biobibliografiniame žodyne "Anykščių tautodailininkai" (2024 m.), ji buvo viena iš šio leidinio rengėjų, įvadinio straipsnio autorė.

Lietuvos Respublikos 100-mečio proga ji apdovanota Anykščių rajono savivaldybės "Šimtmečio anykštėno" atminimo ženklu (2018 m.). Lietuvos respublikinėje konkursinėje liaudies meno parodoje "Aukso vainikas" Panevėžio regiono ture ji tapo 3-osios vietos laureate už švilpynes (2020 m.). Ji pelnė Vilniaus miesto savivaldybės Geriausio Kaziuko mugės amatininko apdovanojimą už molines švilpynes (2025 m.).

S. Račkaitytei skirta Anykščių rajono savivaldybės Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija (2025 m.).

Ištekėjo 1983 m. gegužės 13 d., vyras Gintautas Eimanavičius (g. 1963 m.) – muzikos pedagogas, muzikantas. Vaikai: Indrė Eimanavičiūtė (g. 1983 m.) – gydytoja biochemikė, emigrantė Vokietijoje, Jonas Mindaugas Eimanavičius (g. 1994 m.) – gydytojas.