Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Tomas KUKTA
2019-06-18

Vardas: Tomas
Pavardė: KUKTA
Gimimo data: 1900-12-27
Gimimo vieta: Armoniškių k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Kariškis, laisvės gynėjas, Vyties Kryžiaus kavalierius, politinis kalinys ir tremtinys


Tėvai: Mykolas Kukta ir ? Linartaitė-Kuktienė iš Balninkų parapijos – žemdirbiai ūkininkai. Pusbroliai: tėvo brolio Adomo sūnus Jonas Krizostomas Kukta (1906–1993) – kunigas, vienuolis jėzuitas, tėvo brolio Simono sūnus Petras Kukta-Girininkas (1919–1949) – laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas.

Mokėsi Vilniaus komercinėje mokykloje, 1918 m. baigė į Riazanę (Rusija) Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukusios Kauno komercinės mokyklos penkias klases.

Grįžęs į Lietuvą, T. Kukta buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1919 m. gegužės 30 d. jis įstojo į Kauno komendantūros bataliono mokomąją komandą, o nuo liepos 30 d. pradėjo mokytis Karo mokykloje. 1919 m. gruodžio 16 d. ją baigęs 2-ojoje laidoje, jis gavo puskarininkio karinį laipsnį su teise dalinyje įgyti karininko laipsnį.

1919–1926 m. T. Kukta tarnavo 6 pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulke, kuris buvo įsikūręs Alytuje. Nuo 1919 m. pabaigos iki 1922 m. jis buvo šio pulko 7-osios kuopos jaunesnysis karininkas, 1920 m. gegužės 25 d. pakeltas pėstininkų leitenantu. Nuo 1920 m. vasario 6 d. iki gruodžio 1 d. jis dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose su lenkais. Jam vadovaujant, 1920 m. žiemą į nelaisvę buvo paimti du lenkų karininkai ir aukšto rango prancūzų karininkas.

1922 m. spalio 25 d. jis buvo paskirtas 1-osios kuopos vyresniuoju karininku, o nuo 1923 m. birželio 1 d. iki 1924 m. rudens buvo šios kuopos vadas.

1923 m. balandį už didvyriškumą, parodytą mūšiuose su lenkais, jis buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi.

1924 m. rugsėjo 15 d. T. Kuktai suteiktas vyresniojo leitenanto karinis laipsnis, jis paskirtas ryšių kuopos vadu ir šias pareigas ėjo 1924–1926 m.

1926–1937 m. jis tarnavo 9 pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulke, kuris buvo dislokuotas Marijampolėje. Nuo 1926 m. rugsėjo 1 d. jis trumpai buvo 9 pėstininkų pulko mokomosios kuopos vadu, gruodžio 29 d. irgi trumpam buvo paskirtas 1-osios kulkosvaidžių kuopos vyresniuoju karininku.

Nuo 1927 m. kovo 28 d. iki 1928 m. rudens T. Kukta ėjo 4-osios kuopos vado pareigas, nuo 1927 m. rugpjūčio 1 d. buvo kapitonas, nuo 1928 m. lapkričio 23 d. iki 1934 m. – 9-osios kuopos vadas.

1928 m. lapkričio 28 d. T. Kukta baigė Aukštųjų karininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursų Bendrąjį skyrių VII laidoje. Tarnaudamas kariuomenėje, 1930 m. jis baigė ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją.

1934 m. spalio 25 d. T. Kukta buvo paskirtas 6 kuopos vadu ir šias pareigas ėjo iki 1937 m.

1937 m. birželio 28 d. jis baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyrių II laidoje, jam buvo suteiktos generalinio štabo karininko teisės. Jis buvo paskirtas I pėstininkų divizijos štabo II (Informacijų) skyriaus viršininku. Nuo 1937 m. rugsėjo 7 d. jis buvo generalinio štabo majoras. 1939 m. birželio 8 d. jis perkeltas to paties štabo I skyriaus viršininku, nuo 1939 m. lapkričio 23 d. – štabo pulkininkas leitenantas.

Per pirmąją sovietinę okupaciją likviduojant Lietuvos kariuomenę, 1940 m. spalio 3 d. T. Kukta buvo paskirtas Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso 184-osios šaulių divizijos 262-ojo šaulių pulko štabo viršininku.

1941 m. birželio 14 d. T. Kukta buvo suimtas ir išvežtas į Norilsko lagerį (Krasnojarsko kr., Sibiras, Rusija), paskui perkeltas į Dudinkos lagerį (Krasnojarsko kr., Sibiras, Rusija). Ten laikomą 1942 m. rugsėjo 5 d. SSRS NKVD Ypatingasis pasitarimas jį nuteisė 8 metams lagerio už tai, kad tarnyboje buvo susijęs su Kariuomenės štabo žvalgybos skyriumi ir priešiškai vertino sovietinę santvarką.

Atlikęs bausmę, apie 1949 m. T. Kukta buvo ištremtas į Altajaus kraštą (Sibiras, Rusija).

Į Lietuvą jis grįžo 1954 m., apsigyveno Kaune, dirbo Kauno alaus kombinate buhalteriu, kol išėjo į pensiją.

1965 m. gruodžio 14 d. Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolas T. Kuktos bylą peržiūrėjo ir ją nutraukė, neradęs kaltės.

Nepriklausomoje Lietuvoje T. Kukta šalia Vyties Kryžiaus (1923 m.) dar buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu (1931 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.).

Buvo vedęs, žmona Elena Neverdauskaitė-Kuktienė (1895–1976) iš Bargailių (Radviliškio r.). Sūnus Algimantas Tomas Kukta (g. 1933 m.).

Mirė 1989 m. gruodžio 25 d. Kaune. Palaidotas Kauno Romainių kapinėse.

Vyties Kryžiaus kavalieriaus Tomo Kuktos gyvenimas ir žygdarbiai įamžinti Viliaus Kavaliausko enciklopediniame žinyne "Lietuvos karžygiai : Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)" 3-ajame tome (2011 m.).

Didžiakaimio Lietuvos Nepriklausomybės kovų memoriale įrengtoje atminimo lentoje šalia kitų Kurklių valsčiaus Vyties Kryžiaus kavalierių akmenyje iškalta ir T. Kuktos pavardė (2019 m.).