Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Antanas KERAITIS |
Vardas: Antanas Pavardė: KERAITIS Gimimo data: 1879-11-02 Gimimo vieta: Laukagalių k. (Traupio parapija, Anykščių r.) Trumpai: Kunigas, švietėjas Tėvai: Liudvikas Keraitis (apie 1834 – iki 1890) ir Julijona Pukaitė-Keraitienė (apie 1845 – 1892) – valstiečiai žemdirbiai. Broliai ir seserys: Juozapas Keraitis (1871–?), Ona Keraitytė (1874–?), Marijona Keraitytė (1877–?), Petronėlė Keraitytė (1882–?) ir Jonas Keraitis (1885–?). 1879 m. lapkričio 11 d. Traupio bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas Fortūnatas Bilevičius, krikštatėviai buvo dvarininkai Antanas ir Vincenta Kontautai. Baigė kunigų seminariją. 1903 m. rugsėjo 2 d. buvo įšventintas kunigu. 1903–1905 m. A. Keraitis buvo vikaras Kaune, 1905 m. buvo paskirtas vikaru į Pumpėnus (Pasvalio r.), bet ten nenuvyko ir 1905–1906 m. beveik metus buvo vikaras Klovainiuose (Pakruojo r.). 1906 m. vasarį A. Keraitis buvo paskirtas vikaru į Kavarsko (Anykščių r.) Šv. Jono Krikštytojo parapiją ir čia tarnavo 1906–1907 m., talkino klebonui Petrui Legeckui, kol 1907 m. vasarį buvo iškeltas. Kavarske jis atidarė pirmąjį šiame krašte asmeninį knygynėlį, kuriame buvo apie 300 knygų, norintys skaityti jas gaudavo veltui. 1907 m. pavasarį jis trumpai buvo vikaras Kurkliuose (Anykščių r.), talkino klebonui Tomui Paltarokui. 1908 m. A. Keraitis buvo Ariogalos (Raseinių r.) parapijos vikaras, 1908–1912 m. tarnavo vikaru Šaukėnuose (Kelmės r.). 1912–1914 m. jis studijavo Fribūre (Šveicarija), įgijo teologinį išsilavinimą. Grįžęs į Lietuvą, 1914 m. vieną mėnesį A. Keraitis tarnavo vikaru Ukmergėje, paskui nuo 1914 m. buvo vikaras Vyžuonose (Utenos r.). Ten 1914 m. rudenį jis buvo išrinktas Blaivybės draugijos skyriaus valdybos nariu, kasininku, buvo "Saulės" draugijos skyriaus pirmininkas. Paskui iki 1920 m. jis buvo Pakalnių (Utenos r.) bažnyčios kuratas, 1920–1923 m. – Duokiškio (Rokiškio r.) Šv. Onos parapijos klebonas. Duokiškyje jis užveisė parapijos sodą, pastatė ledainę, 1922 m. pabaigoje priėmė vizitavusį Žemaičių vyskupą Pranciškų Karevičių. 1923–1933 m. A. Keraitis buvo Kamajų (Rokiškio r.) Šv. Kazimiero parapijos klebonas. Kamajuose jis įsteigė Šv. Vincento Pauliečio draugijos senelių prieglaudą, sutvarkė kapus. Jis buvo Katalikų veikimo centro Panevėžio rajono Kamajų skyriaus dvasios vadas. Jo iniciatyva 1931 m. Kamajuose buvo sušauktas susirinkimas kunigo ir poeto Antano Strazdo 100-osioms mirties metinėms paminėti. Jame buvo išrinktas komitetas, kurio pirmininku tapo A. Keraitis, vicepirmininku – Kamajų dvaro savininkas Pranas Indriūnas. Komitetas surinko aukas A. Strazdo paminklui statyti ir 1933 m. jis iškilo Kamajų miestelio aikštės centre. 1933–1952 m. A. Keraitis tarnavo Krinčino (Pasvalio r.) Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonu. Krinčine 1938 m. jis pakrikštijo būsimąjį vyskupą Joną Kaunecką. 1945 m. Krinčine dirbti ūkio darbų jis priėmė savo pusbrolį Juozapą Griganavičių – būsimo kunigo Vytauto Griganavičiaus tėvą, kuris slapstėsi nuo tremties, ir buvo ten iki 1948 m., kol sovietų valdžia atėmė kleboniją. A. Keraitis surinko ir parašė pirmąją Krinčino parapijos istoriją. Mirė 1952 m. kovo 30 d. Krinčine (Pasvalio r.). Palaidotas Krinčino bažnyčios šventoriuje. Kapą ženklina juodo ir raudono akmens paminklinė kompozicija su kryžiumi, yra portretas ir iškalti įrašai: "A. A. / Kunigas / Antanas Keraitis / Krinčino klebonas / 1879–1952". |