Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Ignotas RAGAUSKAS |
Vardas: Ignotas Pavardė: RAGAUSKAS Kitos pavardės, slapyvardžiai: Ragauskis Gimimo data: 1891-10-24 Trumpai: Kunigas, visuomenininkas, kankinys Mokėsi Palangos progimnazijoje, 1909–1914 m. baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją. 1914 m. I. Ragauskas buvo įšventintas kunigu. Paskirtas 1915 m. pradžioje, jis kelis mėnesius tarnavo vikaru Raudondvaryje (Kauno r.). Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jis pasitraukė į Rusiją, iki 1918 m. gyveno Čerepovece (Vologdos sritis). 1918 m. rudenį grįžęs į Lietuvą, I. Ragauskas buvo paskirtas Plungės vikaru, o po poros mėnesių perkeltas ir 1918–1920 m. tarnavo Švėkšnos (Šilutės r.) vikaru. Nuo 1920 m. pavasario jis buvo paskirtas Kurklių (Anykščių r.) Šv. Jurgio parapijos vikaru, talkino klebonui Jonui Kraniauskui. Tą pačią vasarą perkėlus kleboną į Svėdasus (Anykščių r.), ten kartu išvyko ir I. Ragauskas. 1920–1927 m. jis tarnavo Svėdasų vikaru, talkindamas klebonui J. Kraniauskui. 1920 m. lapkričio 11 d. susikūrus Svėdasų šaulių būriui, jis iškart tapo šio būrio nariu ir buvo išrinktas būrio iždininku. 1927–1929 m. I. Ragauskas buvo Pabiržės (Biržų r.) parapijos vikaras, nuo 1928 m. spalio buvo paskirtas Katalikų veikimo centro Panevėžio rajono Pabiržės skyriaus dvasios vadu. Paskirtas 1929 m. pavasarį, 1929–1932 m. jis buvo Palėvenėlės (Kupiškio r.) Švč. Mergelės Marijos bažnyčios kuratas, Kupiškio parapijos kunigas filialistas. 1932–1934 m. I. Ragauskas tarnavo Kriklinių (Pasvalio r.) Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios klebonu. Dėl polinkio į alkoholį ir smurtavimo 1934 m. vėlų rudenį I. Ragauskas buvo atleistas iš klebono pareigų ir kiek laiko buvo paliktas be parapijos. Paskirtas 1935 m. pradžioje, 1935–1937 m. jis tarnavo Vaškų (Pasvalio r.) vikaru, 1937–1938 m. buvo Šimonių (Kupiškio r.) vikaras, nuo 1939 m. pradžios – Vyžuonų (Utenos r.) Šv. Jurgio parapijos vikaras. 1940 m. dėl elgesio, nesuderinamo su kunigyste, Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko jis buvo suspenduotas – laikinai nušalintas nuo kunigystės. Atsisakęs prašyti vyskupo malonės, pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu I. Ragauskas gyveno civilinį gyvenimą Vyžuonose. Išliko liudijimų, kad 1941 m. liepos viduryje jis sakė pamokslą Vyžuonų bažnyčioje, pasipiktinęs prasidėjusiomis žydų žudynėmis, ragino tikinčiuosius jokiu būdu prie tokio smurto neprisidėti, laikytis žmoniškumo taisyklių. Dėl tokio viešo pasisakymo ir dėl to, kad buvo priglaudęs ir slėpė kelias žydes, dvasininkas buvo įskųstas, suimtas ir įkalintas Utenos kalėjime. Mirė 1941 m. rugpjūčio 7 d. Rašės miške šalia Utenos – buvo sušaudytas kartu su žydais už viešą žydų žudynėse dalyvavusių lietuvių pasmerkimą. Palaidotas bendroje holokausto aukų kapavietėje. 1944 m. lapkritį palaikai buvo ekshumuoti ir perlaidoti Utenos senosiose kapinėse. Kapą ženklina geležinis kryžius su skardos lentele ir įrašu: "A+A / Kunigas Ignas / Ragauskas / 1891–1941 / Tragiškai žuvęs". Kunigo I. Ragausko pavardė ir gimimo bei mirties metai iškalti ir Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios šventoriuje kunigų memoriale. I. Ragauskas apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties, 2015 m.). |