Jonas KRANIAUSKAS
  Gimimo data: 1875-06-22
Gimimo vietovė: Užupės k. (Surviliškio parapija, Kėdainių r.)

Trumpai:
Kunigas, knygnešys, švietėjas

2016-09-16   |   Spausdinti

Tėvai: Pranciškus Kraniauskas ir Emerencijona Mykolaitytė-Kraniauskienė. Sesuo Pranciška Kraniauskaitė-Kadžienė. Sūnėnas (sesers sūnus) Vytautas Kadžys (1911–1941) – laisvės gynėjas, tikėjimo kankinys, nužudytas sovietiniame lageryje.

1875 m. birželio 22 d. Surviliškio bažnyčioje jį pakrikštijo parapijos vikaras Ipolitas Baronas, krikštatėviai buvo valstiečiai Jurgis Širmulevičius ir Ona Mikalauskienė, Justino Mikalausko žmona.

Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, 1893–1898 m. baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją.

1898 m. gegužės 30 d. buvo įšventintas kunigu.

1898 m. J. Kraniauskas trumpai tarnavo vikaru Kvetkuose (Biržų r.), paskui 1898–1905 m. buvo Panemunio (Rokiškio r.) parapijos vikaras.

Panemunyje jis rūpinosi draudžiamos lietuviškos spaudos platinimu, skleidė lietuvybės idėjas tarp aplinkinių parapijų kunigų. Jis bendradarbiavo su Pandėlyje dirbusiu knygnešiu kunigu Petru Bružu ir kitais spaudos platintojais.

1905–1906 m. J. Kraniauskas buvo Šeduvos (Radviliškio r.) vikaras, 1906–1912 m. tarnavo vikaru Raseiniuose.

Ten jis išgarsėjo kaip švietėjas ir visuomenininkas, 1909 m. įkūrė "Saulės" draugijos Raseinių biblioteką, kurioje 1910 metais 136 skaitytojai perskaitė 2 tūkst. 187 knygas.

1912–1916 m. jis buvo Gaidės (Ignalinos r.) Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios kuratas, kunigas filialistas.

Paskirtas 1916 m. vasario 17 d., 1916–1920 m. J. Kraniauskas buvo Kurklių (Anykščių r.) Šv. Jurgio parapijos klebonas. Kurkliuose 1918–1920 m. jis ugdė vikarą Flavijų Žilinską, 1920 m. – Ignotą Ragauską. Jis ėmėsi iniciatyvos išplėsti Kurklių parapijos kapines, aptvėrė jas akmenų mūro tvora.

1920 m. kovo 8 d. pakeistas vietomis su kunigu Ignu Veblausku, 1920–1935 m., iki gyvenimo pabaigos, jis tarnavo Svėdasų (Anykščių r.) Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonu. Svėdasuose jis ugdė vikarus: 1920–1927 m. – Ignotą Ragauską, 1927–1932 m. – Juozapą Matulevičių, 1932 m. – Juozapą Mickevičių, 1933–1934 m. – Jurgį Šimonėlį ir 1934–1935 m. – Povilą Jankevičių.

Jo iniciatyva 1920 m. buvo perdengtas skarda Liucijono Marikonio statytos koplytėlės stogas ir taip išsaugotas šis statinys, 1930 m. suremontuota ir Svėdasų bažnyčia, dekoruotas jos vidus.

1932 m. J. Kraniauskas atsivežė į Svėdasus iš Krekenavos garsaus meistro Stasio Rudžio darytas kankles. Jas pamatęs vietinis jaunuolis Juozas Lašas pats ėmė gaminti tokius muzikos instrumentus ir tapo žymiausiu Svėdasų krašto muzikos instrumentų meistru.

Mirė 1935 m. sausio 25 d. Svėdasuose (Anykščių r.). Palaidotas Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje prie kitų kunigų. Kapą ženklina masyvus akmeninis paminklas su portretu ir nykstančiais įrašais.