Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Stasys JUŠKA
2022-06-08

Vardas: Stasys
Pavardė: JUŠKA
Gimimo data: 1922-07-15
Gimimo vieta: Trakinių k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Pedagogas istorijos mokytojas, vadovas, kraštotyrininkas


Tėvai: Jonas Juška (1876–1953) ir Marijona Kuktaitė-Juškienė (1885–1963) – žemdirbiai. Brolis Andrius Juška (1910–1944) – valstietis žemdirbys, žuvęs pokario kovose.

Baigė Trakinių pradžios mokyklą, mokėsi Ukmergės gimnazijoje. Baigęs tris jos klases, 1941–1943 m. toliau mokėsi Ukmergės mokytojų seminarijoje, bet negavo teisės laikyti valstybinius egzaminus. 1943–1944 m. gyveno tėviškėje ir dirbo tėvų ūkyje.

1944–1945 m. S. Juška dirbo Kuktiškių (Utenos r.) progimnazijoje mokytoju, kartu buvo Kuktiškių valsčiaus pradinių klasių inspektorius.

1945–1947 m. jis dirbo Debeikių (Anykščių r.) progimnazijoje mokytoju, 1947–1951 m. buvo Užpalių (Utenos r.) progimnazijos istorijos mokytojas, 1947–1950 m. – ir Užpalių valsčiaus Švietimo skyriaus vedėjas. Po administracinės reformos 1950 m. Užpalius priskyrus Dusetų (Zarasų r.) rajonui, 1950–1953 m. jis dirbo Dusetų rajono Liaudies švietimo skyriaus inspektoriumi, 1951–1953 m. buvo ir Dusetų vidurinės mokyklos istorijos mokytojas.

Panaikinus Dusetų rajoną, S. Juška grįžo į Užpalius ir 1953–1966 m. dirbo Užpalių vidurinės mokyklos direktoriumi ir istorijos mokytoju. 1957 m. jo rūpesčiu prie mokyklos buvo įrengtas bendrabutis, 1965 m. Užpaliuose pastatytas naujas vidurinės mokyklos pastatas, mokykloje pirmąkart įrengtas istorijos muziejus, kuriame buvo kaupiami Užpalių apylinkių archeologijos, etnografijos ir numizmatikos eksponatai.

Dirbdamas jis 1961 m. neakivaizdžiai baigė Vilniaus pedagoginį institutą ir įgijo istorijos mokytojo išsilavinimą.

Nuo 1966 m. iki gyvenimo pabaigos S. Juška gyveno Kaune.

1966–1971 m. jis dirbo Kauno 4-osios aštuonmetės mokyklos direktoriumi. 1971 m. jo rūpesčiu buvo pastatytas netipinis 400 vietų šios mokyklos priestatas ir mokykla pertvarkyta į Kauno 31-ąją vidurinę mokyklą (1993–2009 m. – Radvilėnų vidurinė mokykla, 2009–2012 m. – Jono Žemaičio-Vytauto pagrindinė mokykla, nuo 2012 m. – Jono Žemaičio-Vytauto progimnazija). Šioje mokykloje S. Juška 1971–1981 m. dirbo direktoriumi, vėliau dar istorijos mokytoju, kol išėjo į pensiją.

S. Juška buvo aktyvus kraštotyrininkas. Jis surinko medžiagą apie Ukmergės mokytojų seminarijos istoriją ir ją perdavė Lietuvos švietimo istorijos muziejui (1998 m.).

Kartu su Jonu Kukta apie 1986 m. jis surinko Trakinių kaimo istorijos medžiagą, ruošdamas kraštotyros monografiją, bet nebespėjo jos baigti, tik parengė ir mažu tiražu išleido savilaidos leidinį kraštotyros apybraižą "Ukmergės apskrities Trakinių pradinės mokyklos bruožai" (1986 m.). Šio leidinio parengimo rankraščiai saugomi A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje, tekstai publikuoti Anelės Vaidakavičiūtės-Šlaitienės-Pečkaitienės sudarytame rinkinyje "Išėję, bet nepamiršti : trakiniečiai ir Stasys Yla" (2016 m.).

1982 m. jis nustatė Trakinių piliakalnio (Milžinkapio) vietą ir inicijavo šio piliakalnio valstybinę apsaugą (unikalus objekto kodas 16274).

S. Juškai buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio mokytojo garbės vardas (1965 m.).

Buvo vedęs, žmona Vanda Ramoškaitė-Juškienė (1926–2017) – pedagogė pradinių klasių mokytoja. Vaikai: Violeta Juškaitė-Snarskienė (g. 1952 m.) – dailininkė ir Mindaugas Juška (g. 1954 m.) – inžinierius.

Mirė 1990 m. sausio 28 d. Kaune. Palaidotas Kauno rajono Tabariškių kapinėse.