Gimimo metai – apytiksliai, gali būti kilęs iš Alsėdžių parapijos.

Baigė kunigų seminariją, buvo įšventintas kunigu.

Paskirtas 1886 m. rudenį, 1886–1890 m. J. Gintila tarnavo vikaru Pikeliuose (Mažeikių r.), 1890–1893 m. buvo vikaras Pakruojyje. Perkeltas 1893 m. sausį, 1893–1901 m. jis buvo Kuršėnų (Šiaulių r.) vikaras, 1901–1902 m. – Raudėnų (Šiaulių r.) vikaras.

Paskirtas 1902 m., 1902–1906 m. jis buvo Žaiginio (Raseinių r.) Šv. Antano Paduviečio bažnyčios kuratas, Šiluvos parapijos kunigas filialistas. Perkeltas 1906 m. gruodį, 1906–1910 m. J. Gintila tarnavo Šiaudinės (Akmenės r.) Švč. Mergelės Marijos bažnyčios kuratu, Papilės parapijos kunigu filialistu. Jo rūpesčiu ir tikinčiųjų pastangomis 1908 m. Šiaudinės bažnyčios stogas buvo perdengtas naujomis malksnomis, o 1909 m. bažnyčioje sudėtos medinės grindys.

Paskirtas 1910 m. birželio 16 d., 1910–1916 m. jis buvo Kurklių (Anykščių r.) Šv. Jurgio parapijos klebonas. Kurkliuose jis ugdė vikarus: 1911 m. – Konstantiną Kazakevičių, 1912–1914 m. – Justiną Riboką, nuo 1914 m. – Joną Gėgžną, 1912–1913 m. globojo altaristą Justiną Mikolajevskį. 1913 m. jo iniciatyva buvo perdažytas Kurklių bažnyčios interjeras.

Pirmojo pasaulinio karo metais J. Gintila pasitraukė į Rytus, 1917–1918 m. gyveno Gomelyje (Baltarusija). 1918 m. vasaros pradžioje jis grįžo į Lietuvą ir kaip buvęs Kurklių klebonas buvo paskirtas į Plungę altarista, liepos mėnesį perkeltas į Alsėdžių (Plungės r.) altariją.

Mirė 1920 m. balandžio pradžioje Alsėdžiuose (Plungės r.).