Mokėsi Troškūnų (Anykščių r.) progimnazijoje, 1950 m. baigė Panevėžio I berniukų gimnaziją. 1950–1956 m. studijavo Vilniaus dailės institute, įgijo dailininko tapytojo ir skulptoriaus išsilavinimą.

1957–1965 m. V. Šerys dirbo Vilniaus mokslinėse restauracinėse dirbtuvėse, "Dailės" kombinate. 1965–1994 m. jis buvo Vilniaus keturmetės vaikų dailės mokyklos (nuo 1990 m. – Justino Vienožinskio vaikų dailės mokyklos) mokytojas, 1996–2001 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje skulptūrą.

V. Šerys išgarsėjo kaip medinių skulptūrų meistras, vėliau ėmė tapyti. Dailininko kūryboje nėra praeities kultūrų tradicijų ar lietuvių liaudies meno atspindžių, išskyrus nebent tapybos spalvų paletę. Amžininkai pastebėjo, kad visos asociacijos, plastinės vizijos jam gimdavo, stebint paprasčiausią medžio kontūrą ar padangėje sklendžiančio paukščio siluetą.

V. Šerio kūrybai būdinga laisva kompozicinė sandara, raiški tūrio ir erdvės sąveika, dažniausiai grubi faktūra. Joje nebuvo realios tikrovės formų. Dailininko piešiniuose vyravo tradicinė lietuvių ekspresionistinės tapybos spalvų gama: nuo prislopintos rudos bei mėlynos iki švelniai žalios ir pilkos. Ypatingu turtingumu jose išsiskirdavo toniniai deriniai, pasižymintys subtiliausių atspalvių gausybe, netikėtomis variacijomis.

Svarbiausi V. Šerio dailės kūriniai:

1957 m. – skulptūrinis motinos portretas (gipsas), poeto Gedimino Astrausko skulptūrinis portretas (tonuotas gipsas), staliaus Dudėno skulptūrinis portretas (tonuotas gipsas).

1958 m. – gruzinų skulptoriaus P. Nekerešvilio skulptūrinis portretas (tonuotas gipsas), paminklas D. Rudzinskui Dotnuvoje (su A. Milkintu, bronza), muzikanto J. Rudzinsko skulptūrinis portretas (gipsas).

1959 m. – Švenčionėlių (Švenčionių r.) bažnyčios altorius, V. Kisarausko skulptūrinis portretas (tonuotas gipsas), darbininko V. Liogės skulptūrinis portretas (tonuotas gipsas), moters skulptūrinis portretas (gipsas).

1960 m. – Dailės instituto studentės skulptūrinis portretas (gipsas), draugo skulptūrinis portretas (gipsas), staliaus skulptūrinis portretas (gipsas), merginos skulptūrinis portretas (gipsas), "Tėviškė. Motina" (popierius, aliejus, monotipija).

1961 m. – mokslininko Michailo Lomonosovo skulptūrinis portretas (gipsas), architekto Justino Šeiboko skulptūrinis portretas (bronza), skulptūrinis Justino Mikučio portretas (bronza), skulptūra "Stalius" (medis).

1962 m. – kolūkiečio Alyzo skulptūrinis portretas (tonuotas gipsas), kompozitoriaus Vytauto Klovos skulptūrinis portretas (gipsas), S. Kisarauskienės skulptūrinis portretas (medis, geležis), "Žalioji" (popierius, aliejus, monotipija), "Restauratoriai" (popierius, aliejus).

1963 m. – sporto meistro J. Raubiškos skulptūrinis portretas (gipsas), architekto J. Šeiboko skulptūrinis portretas (gipsas).

1964 m. – B. Penkausko antkapinis paminklas (granitas) Vilniaus karių kapinėse, L. Sinicinos antkapinis paminklas (marmuras) Vilniaus Rasų kapinėse, dailininko Algirdo Stankevičiaus skulptūrinis portretas (gipsas), SSRS didvyrio B. Urbonavičiaus skulptūrinis portretas (medis), "Paukščiukai" (peizažas), "Obuoliai" (popierius, aliejus, monotipija), "Obelys" (popierius, aliejus, monotipija), "Laukia" (popierius, aliejus).

1965 m. – skulptūrinis rašytojo Jono Ragausko portretas (granitas), "Du medžiai" (popierius, aliejus, monotipija), "Žalia saulė" (popierius, aliejus, monotipija), "Peizažas" (popierius, aliejus, monotipija).

1966 m. – R. Pociaus antkapinis paminklas (granitas) Kauno Petrašiūnų kapinėse, skulptūra "Jaunoji violončelininkė" (medis), J. Klovaitės skulptūrinis portretas (granitas).

1967 m. – J. Uborevičiaus skulptūrinis portretas (medis), V. Rečiūno antkapinis paminklas (granitas) Uliūnų (Panevėžio r.) kapinėse, skulptūrinė portretinė kompozicija "Traktorininkas Petras aria" (medis), "Rudens vitražai" (peizažas), "Vabalai ieško vandens" (kartonas, aliejus).

1968 m. – paminklo poetui Juliui Janoniui projektas (gipsas), S. Bernadišiaus antkapinis paminklas (granitas, metalas) Surdegio (Anykščių r.) kapinėse.

1969 m. – skulptūra "Raudonieji raiteliai" (metalas, suvirinimas).

1970 m. – J. Kaminsko skulptūrinis portretas (bronza).

1971 m. – skulptūrinis V. Mykolaičio-Putino portretas – paminklo projektas (aliuminis), Lekevičių šeimos antkapinis paminklas (granitas) Alytaus kapinėse.

1972 m. – Šakių bažnyčios altorius, Melkų šeimos antkapinis paminklas (granitas) Vilniaus Saltoniškių kapinėse, dekoratyvinė plastika Saulėtekio alėjai (gipsas, kartonas).

1973 m. – Dalios skulptūrinis portretas (gipsas), Eugenijos skulptūrinis portretas (gipsas), Jūratės skulptūrinis portretas (gipsas), dukters skulptūrinis portretas (gipsas), studentės skulptūrinis portretas (gipsas), dirigento Sauliaus Sondeckio skulptūrinis portretas (medis), geologo V. Narbuto skulptūrinis portretas (gipsas), skulptūrinis autoportretas (medis), tapybos kompozicijos "Šokėjos" (popierius, aliejus), "Vartai" (popierius, aliejus, monotipija), "Būtybė" (popierius, aliejus), "Rytmetis" (popierius, aliejus).

1974 m. – antkapinis paminklas žmonos tėvams – Rūpintojėlis (granitas) Gadūnavo (Telšių r.) kapinėse, chirurgo Algimanto Jono Marcinkevičiaus skulptūrinis portretas (medis), skulptūra "Soliaris" (medis, metalas), skulptūra "Gimtadienis" (tonuotas gipsas), tapybos kompozicijos "Mėnesiena" (popierius, aliejus, monotipija), "Blaivioji šviesa" (popierius, aliejus).

1975 m. – Onos Sukackienės skulptūrinis paminklas (granitas) Lazdijuose, Kleopo Mikalausko antkapinis paminklas (granitas) Vilniaus Saltoniškių kapinėse, skulptūra "Mergelė" (tonuotas gipsas), B. Zaveckio skulptūrinis portretas (gipsas).

1976 m. – revoliucionierės Vlados Vyšniauskaitės antkapinis paminklas (bronza) Vilniaus karių kapinėse, skulptūra "Dovana" (medis).

1977 m. – chirurgo Petro Narbuto skulptūrinis portretas (aliuminis, marmuras), brolio Petro Šerio antkapinis paminklas (granitas) Papilių (Anykščių r.) kapinėse, skulptūra "Portretinė plastika" (gipsas).

1978 m. – Onos Marcinkevičienės antkapinis paminklas (granitas) Vilniaus Rasų kapinėse, skulptūra "Pasitikėjimas" (medis), kompozitorės Onos Narbutaitės skulptūrinis portretas (tonuotas gipsas), skulptūra "Mokinė" (gipsas), skulptūra "Justinas ir Eugenija" (gipsas), skulptūra "Budėjimas" (aliuminis).

1979 m. – geografo Vaclovo Chomskio antkapinis paminklas (bronza, granitas) Vilniaus karių kapinėse, V. Chomskio skulptūrinis portretas (gipsas), R. Chomskio skulptūrinis portretas (gipsas), M. Kabailienės skulptūrinis portretas (gipsas), skulptūra "Saulėtekis" (medis), skulptūra "Muzikantė" (tonuotas gipsas).

1980 m. – architekto Vytauto Edmundo Čekanausko skulptūrinis portretas (granitas), skulptūros "Sėkmė" (gipsas), "Dangus ir augalas" (medis) ir "Atmintis" (medis), tapybos kompozicijos "1980 metų pavasaris. I, II, III" (popierius, aliejus, monotipija).

1981 m. – rašytojo Kazio Inčiūros skulptūrinis portretas (bronza), chirurgo A. J. Marcinkevičiaus skulptūrinis portretas (granitas), skulptūros "Pakylėta pienių pieva" (medis), "Mergelė (bronza), "Justis" (bronza).

1982 m. – dekoratyvinė skulptūra "Budėjimas" (granitas) Klaipėdos M. Mažvydo skulptūrų parke, skulptūros "Kregždukas" (medis), "Giesmė" (bronza), skulptūrinis dukters Saulės Šerytės portretas (bronza),

1983 m. – skulptūra "1983 m. birželio mėnesio pradžia" (medis). R. Budrio skulptūrinis portretas (bronza), sklandytojos T. Jurevičiūtės-Kavaliauskienės skulptūrinis portretas (gipsas).

1985 m. – dekoratyvinė skulptūra "Giesmė" (bronza, granitas), skulptūros "Juodkrantėje" (medis), "Naminis paukštis" (medis).

1986 m. – dainininko Vaclovo Daunoro skulptūrinis portretas (bronza).

1987 m. – skulptūrinis Juozo Apučio portretas (bronza), dekoratyvinė skulptūra "Sveikas, pavasari!" ("Pakylėta pienių pieva") Vilniuje, prie Justiniškių prekybos centro (vario lakštai, dingusi), skulptūros "Lygsvara" (medis), "Sakalas" (medis) ir "Laivelis" (medis).

1988 m. – skulptūra "Dariui ir Girėnui atminti" (medis), "Žėruoja" (popierius, aliejus, monotipija), skulptūrinė kompozicija – Bernadišių šeimos (Vlado Bernadišiaus tėvų) antkapinis paminklas Surdegio (Anykščių r.) kapinėse.

1989 m. – skulptūros "Kasdienybė" (medis), "Akis" (medis).

1990 m. – skulptūra "Resistentia" (medis).

1991 m. – "1991 metų sausio 14 d." (popierius, aliejus), "1991 metų vasario 9 d." (popierius, aliejus, monotipija), "1991 metų vasario 18 d." (popierius, aliejus, monotipija), "Aguonos" (popierius, aliejus, monotipija).

1992 m. – skulptūra "Vainikas" (medis), "Indas" (popierius, aliejus, mišri technika), "Kasdienybė" (popierius, aliejus, monotipija).

1993 m. – "Pilkas medis" (popierius, aliejus, mišri technika).

1994 m. – skulptūros "Kerčioj" (medis) ir "Mėlynių miške" (medis), "1994 metų pavasaris. I" (popierius, aliejus).

1996 m. – "Klampynė" (popierius, aliejus).

1997 m. – skulptūra "Portretinė plastika" (bronza).

2000 m. – skulptūra "Puota" (medis).

Nuo 1972 m. iki gyvenimo pabaigos V. Šerys surengė 25 personalines parodas Lietuvoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Danijoje. Nuo 1957 m. jo darbai buvo eksponuojami per 100 grupinių dailės parodų.

V. Šerio kūrybos personalinės parodos:

1972 m. – "Monotipijos" Vilniaus dailės salone.

1981 m. – "Skulptūra, tapyba, monotipijos" Vilniaus parodų rūmuose, "Skulptūra, monotipijos" Panevėžio parodų rūmuose.

1982 m. – "Skulptūra, monotipijos fotonuotraukos" M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.

1988 m. – "Monotipijos" Meno darbuotojų rūmuose Vilniuje.

1990 m. – "Skulptūra, monotipijos, monumentaliųjų skulptūrų interjeruose ir eksterjeruose fotonuotraukos" Vilniaus dailės parodų rūmuose.

1993 m. – "Skulptūra, monotipijos, tapyba" "Lietuvos aido" galerijoje Vilniuje, "Skulptūra, tapyba" Irenos Mikulčiūtės galerijoje Kaune.

1994 m. – Retrospektyvinė skulptūros, monotipijų ir tapybos paroda Šiaulių dailės galerijoje.

1995 m. – "Skulptūra, piešiniai" "Šiaurės Atėnų" galerijoje Vilniuje.

1996 m. – "Piešiniai, tapyba, skulptūra. Poezijos popietė" Menininkų namuose Kaune, "1960–1970 m. monotipijos, skulptūra" Klaipėdos galerijoje "Bohema", "Skulptūra, monotipijos tapyba, piešiniai" Kėdainių Rotušės galerijoje, Retrospektyvinė kūrybos paroda Panevėžio dailės galerijoje, "1960-1970 m. monotipijos, tapyba, skulptūra. Poezijos vakaras" Anykščių koplyčioje, "Skulptūra, tapyba, monotipijos" Druskininkų mažojoje dailės galerijoje, "Retrospektyvinė monotipijų, tapybos ir skulptūrų paroda. Poezijos vakaras" Menininkų rūmuose Vilniuje.

1997 m. – "Skulptūra, tapyba, monotipijos, piešiniai. Kolekcija I" Esbjergo (Danija) "Told and Skat" galerijoje, "Skulptūra, tapyba, monotipijos, piešiniai. Kolekcija II" Odenės (Danija) "Told and Skat" galerijoje,  "Skulptūra, tapyba, monotipijos, piešiniai. Kolekcijos I ir II" Alborgo (Danija) "HUSET" galerijoje.

1998 m. – "Skulptūra" Ciuricho (Šveicarija) "Art felchlin" galerijoje, paroda "Paišymai" "Lietuvos aido" galerijoje Vilniuje.

2004 m. – tapybos, skulptūros ir piešinių paroda "Paraiška ištikimybei" Vilniaus rotušėje.

Jis buvo Lietuvos dailininkų sąjungos, nuo 1989 m. – ir dailininkų grupės "24" narys. Jo kūrinių įsigijo Lietuvos dailės muziejus Vilniuje, M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune, privatūs dailės kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.

V. Šerys sukūrė kelis vaidmenis Lietuvos kino studijos vaidybiniuose filmuose: Augulis  "Markizas ir piemenaitė" (režisierius Algirdas Dausa, 1978 m.), vaidino epizoduose "Arkliavagio duktė" (režisierius Algimantas Puipa, 1981 m.), "Žolės šaknys" (režisierius Gytis Lukšas, 1988 m.) ir kituose filmuose.

V. Šerys buvo apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija (1995 m.).

Išleisti albumai "Vytautas Šerys" (1964 ir 1998 m.), pristatę įvairiapusę jo kūrybą.

Vilniuje, Literatų gatvės meno projekte, jam dedikuota Gedimino Piekuro sukurta miniatiūra.

Laisvalaikiu žaisdavo šachmatais, mėgo poeziją, rašė eilėraščius.

Buvo vedęs, žmona Judita Jadvyga Zaveckytė-Šerienė (1931–2022). Duktė Saulė Šerytė (g. 1969 m.) – solistė (mecosopranas).

Mirė 2006 m. spalio 7 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalnelyje. Kapą ženklina stilizuotas masyvus nerūdijančio plieno kryžius, šlaitinę kapavietę dengia tašyto akmens luitų grindinys, kuriame įkomponuota lenkta metalinė plokštė su iškaltu įrašu: "Vytautas / 1931 2006 / Šerys".

Lietuvos dailininkų sąjunga parengė ir išleido knygas apie V. Šerio gyvenimą ir kūrybą: "Vytautas Šerys. Visa apie nieką. Poezija, piešiniai" (2010 m.) ir "Vytautas Šerys. Šviesos ir šešėlių medžioklė. Medinės skulptūros" (2010 m.).

Surengta retrospektyvinė jubiliejinė V. Šerio kūrybos paroda Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje (2011 m.), išleistas jos katalogas "Vytautas Šerys. Retrospektyva. A Retrospective" (2011 m.).