NAUJASĖDIS
  Gretimos vietovės:
KUČKELIAI | MEILUŠKIAI | PAKAPĖ (Surdegio) | PAPILIAI | PASAUSIAI | VAŠUOKĖNAI | VIDUGIRIAI |

2025-08-28   |   Spausdinti

Kaimas Troškūnų seniūnijoje už 11 kilometrų į šiaurę nuo Troškūnų. Ribojasi su Papilių, Vidugirių, Kučkelių, Meiluškių, Vašuokėnų, Pasausių ir Pakapės kaimais. Šiaurės rytiniu pakraščiu teka upelė Pelyša – Viešintos kairysis intakas. Šiaurės vakaruose driekiasi Mažaikos miškas, pietuose – Vašuokėnų miškas.

Yra 5 sodybos – 11 gyventojų (2001 m.), 3 gyventojai (2011 m.). Priklauso Vašuokėnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1923 m. kaime buvo 16 sodybų – 105 gyventojai. Kaime veikė Balčiūnų plytinė, vietiniai gyventojai XX a. pirmojoje pusėje pradėjo statytis mūrinius raudonų plytų namus, kaimas garsėjo pažangiai ūkininkavusiais stipriais ūkininkais.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Naujasėdžio buvo ištremti į Sibirą 26 asmenys.

1949 m. liepos 16 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Žvaigždė", vėliau, stambinant ūkius, nuo 1951 m. priklausė V. Kudirkos (nuo 1952 m. – "Ateities"), nuo 1953 m. – "Gegužės 1-osios", nuo 1980 m. – K. Štaro kolūkiams. 1989 m. suskaldžius stambų ūkį, 1989–1992 m. kaimas priklausė Vašuokėnų kolūkiui, kol 1992 m. ūkis iširo.

Naujasėdžio kaimo ir gretimose teritorijose UAB "Vašuokėnų vėjas" 2022 m. pradėjo rengtis vėjo jėgainių parko statyboms.

Nuo XX a. vidurio kaimas garsus savo aludariais. XXI a. pradžioje kaime gyveno aludarė Eugenija Raišelytė-Staškevičienė (1929–?).

Priklauso Surdegio parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę.

Archeologijos paminklas Naujasėdžio kapinynas (objekto kodas kultūros paveldo registre 17151) yra apie 1,8 km į šiaurės vakarus nuo kaimo, Naujasėdžio miško šiaurės vakarų dalyje. Kapinyne rasta XVII a. pirmosios pusės Lenkijos ir Lietuvos valstybės ir Rygoje kaltų Švedijos monetų.

Ragauskų šeimos namuose 1987 m. rugpjūčio 23 d. buvo atidaryta ir keletą metų veikė Jono Ragausko memorialinio muziejaus ekspozicija, kuri Nepriklausomos Lietuvos metais buvo uždaryta.

Naujasėdyje 1907 m. gimė kunigas, prozininkas, vertėjas Jonas Ragauskas, 1931 m. – dailininkas skulptorius ir tapytojas Vytautas Šerys, 1952 m. – gydytoja vadovė Zita Januškaitė-Neniškienė.