Kaimas Troškūnų seniūnijoje už 13 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Troškūnų. Ribojasi su Važdėlių, Mitošiūnų, Jovarų, Surdegio kaimais, Zavadiškio viensėdžiu. Šiauriniu kaimo pakraščiu eina siaurojo geležinkelio Anykščiai–Panevėžys linija, pietinius kaimas glaudžiasi prie Žuvininkų miško. Per kaimą teka upelis Regstinas – Juostos dešinysis intakas, čia yra jo ištakos.

Yra 9 sodybos – 22 gyventojai (2001 m.), 19 gyventojų (2011 m.). Priklauso Mitošiūnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1789 m. balandžio 22 d. sudarytame Troškūnų parapijai priklausančių kaimų bei dvarų generaliniame rejestre minimas ir Petkūnų kaimas. Kaimas su 12 valstiečių kiemais priklausė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenės pulkininkui ponui Tiškevičiui. Kaimas įsikūrė buvusio Petkūnų dvaro vietoje. Dvaro savininkais buvo Komarai, tuomet valdę ir Raguvėlės dvarą.

1923 m. dvare buvo 9 sodybos – 98 gyventojai. Petkūnų dvare veikė malūnas, bravoras (spirito varykla).

Po Antrojo pasaulinio karo iš Petkūnų buvo ištremtos į Sibirą 2 šeimos.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį, vėliau iki 1992 m. priklausė Raguvėlės tarybiniam ūkiui, Raguvėlės kolūkiui, kol šis iširo.

Po Antrojo pasaulinio karo iki 1970 m. veikė Petkūnų pradinė mokykla, įsikūrusi buvusiuose Zuozų šeimos namuose.

Priklauso Surdegio parapijai. Kapinių nebuvo.

Šiuo metu išlikę dvaro pastatai: 1899 m. pastatyta spirito varykla, arklidė, du samdinių gyvenamieji namai, klojimas.