Kaimas Traupio seniūnijoje už 1 kilometro į vakarus nuo Traupio. Ribojasi su Janapolio, Pageldonio, Maciūnų ir Klaibūnų kaimais, Topoliškių ir Ustronės viensėdžiais, Traupio miesteliu. Šiauriniu kaimo pakraščiu teka upė Nevėžis.

Yra 5 sodybos – 7 gyventojai (2001 m.), 5 gyventojai (2011 m.). Priklauso Traupio seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1923 m. kaime buvo 9 sodybos – 68 gyventojai. 1936 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 261,27 ha žemės.

1910-1912 m. kaime buvo pastatytas Žiurlių vėjo malūnas, kurį statė Traupio dvaro savininko Jono Kušnerevičiaus darbininkai. Malūno pastatas akmeninis, tinkuotas, šiuo metu neveikiantis, 1994 m. grąžintas jį paveldėjusiai Lukšių šeimai, valstybės saugomas kaip kultūros paveldo objektas.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Žiurlių buvo ištremta į Sibirą 14 asmenų.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į "Aušros" kolūkį, vėliau priklausė "Vienybės", Traupio kolūkiui, kol 1992 m. šis iširo.

Priklauso Traupio parapijai. Kapinių nebuvo.

Žiurliuose 1940 m. gimė architektas ir kraštotyrininkas Jonas Lukšė.