Jonas LUKŠĖ
  Gimimo data: 1940-07-08
Gimimo vietovė: Žiurlių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Architektas, dailininkas, kraštotyrininkas, tremtinys

2017-03-16   |   Spausdinti

Tėvai: Juozapas Lukšys (1888 – iki 1957) – žemdirbys, 1948 m. tremtinys Buriatijoje, miręs tremtyje, ir Anelė Skaržauskaitė-Lukšienė (1909–1994) iš Antaliesės – žemdirbė, 1948–1957 m. tremtinė Buriatijoje. Sesuo Vanda Lukšytė (g. 1943 m.) – 1948–1957 m. tremtinė Buriatijoje, brolis Vilhelmas Lukšys (g. 1945 m.) – 1948–1957 m. tremtinys Buriatijoje. Pusbroliai (motinos brolio Juozapo vaikai): Julijonas Skaržauskas (g. 1925 m.) – pienininkas, kraštotyrininkas, ir Aleksandra Skaržauskaitė-Zdanavičienė (g. 1928 m.) – pedagogė, kraštotyrininkė.

1946–1948 m. mokėsi Traupio (Anykščių r.) pradinėje mokykloje. 1948 m. gegužės 22 d. su visa šeima – tėvais, broliu ir seserimi – buvo ištremtas į Sibirą (Rusija), toliau augo Čelutajaus miškų pramonės ūkyje (Zaigrajevo r., Buriatijos-Mongolijos ASSR), baigė keturias klases ir iki 1957 m. kaip tremtinys dirbo įvairuose miško ruošos darbuose.

1957 m. rudenį su motina, broliu ir seserimi J. Lukšė grįžo iš tremties į Lietuvą.

1957–1960 m. jis dirbo įvairius fizinius darbus: melioratoriumi, tiltų statytoju, miško kirtėju. 1960–1963 m. jis atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje, tardavo Baltarusijoje dislokuotame dalinyje. Paleistas iš karinės tarnybos, 1963–1964 m. jis dirbo Kaukazo treste "Kavkazenergomontaž" įvairuose statybos objektuose Baku, Grozne, Krasnovodske ir kitur.

1964 m. grįžęs į Lietuvą, J. Lukšė apsigyveno Kaune, kur liko iki šiol. 1964–1965 m. jis baigė 8-ąją klasę, kartu mokydamasis ir meno mokykloje, pradėjo studijuoti Maskvos (Rusija) dailės insitute, 1965–1970 m. toliau mokėsi Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume. Mokydamasis jis dirbo Kauno namų statybos kombinate ir kitose organizacijose dailininku bei dailės mokytoju.

1971–1977 m. J. Lukšė studijavo Vilniaus dailės institute, įgijo architekto restauratoriaus išsilavinimą. Kartu jis susidomėjo kraštotyra, įsitraukė į kraštotyrinę veiklą.

1978–2003 m. J. Lukšė dirbo Kultūros paminklų apsaugos inspekcijos, Kultūros paveldo apsaugos tarnybos Kauno skyriuje architektu.

2003–2007 m. J. Lukšė dirbo Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus paminklotvarkos vyriausiuoju specialistu, kol išėjo į pensiją.

Jis suprojektavo ir įrengė Kauno memorialinių vietų ženklinimo simbolius – atminimo lentomis ir bareljefais paženklino apie 30 pastatų ir atmintinų vietų.

Svarbiausi J. Lukšės kūriniai memorialinėse Kauno vietose:

1990 m. – memorialinė lenta su bareljefu prie pastato Krėvos g. 7, kur 1935–1940 m. gyveno istorikas, religijos filosofas Levas Karsavinas (su skulptoriumi Vladu Žukliu).

1992 m. – memorialinė lenta su bareljefu prie namo Rūtų g. 16 / Radastų g. 5, kur 1938–1941 ir 1962–1980 m. gyveno astronomas ir geologas, akademikas Juozas Dalinkevičius (su skulptoriumi V. Žukliu).

1993 m. – memorialinė lenta ant namo Žaliakalnyje, Vaižganto g. 14, kur 1936–1940 m. gyveno publicistas Ignas Skrupskelis.

1995 m. – memorialinė lenta prie namo S. Daukanto g. 19, kur 1922 m. gyveno diplomatas Bronius Kazys Balutis;  memorialinė lenta su bareljefu prie namo A. Mickevičiaus g. 15, kur 1932–1940 m. gyveno archeologė Marija Alseikaitė-Gimbutienė (su skulptoriumi V. Žukliu); memorialinė lenta su bareljefu Lietuvos banko Kauno skyriaus vestibiulyje Maironio g. 25, kur dirbo pirmasis Lietuvos banko valdytojas akademikas Vladas Jurgutis (su skulptoriumi V. Žukliu).

1996 m. – memorialinė lenta su bareljefu prie namo Kęstučio g. 68, kur 1960–1978 m. gyveno dailininkas Kazys Šimonis (su skulptoriumi V. Žukliu); memorialinė lenta ant namo Aukštuosiuose Šančiuose, L. Ivinskio g. 38, kur 1934–1944 m. gyveno radijo stoties viršininkas, inžinierius Alfonsas Jurskis; memorialinė lenta su bareljefu prie namo Rotušės a. 23, kur gyveno ir pirmąją lietuvišką spaustuvę Kaune įkūrė Nepriklausomybės akto signataras Saliamonas Banaitis (su skulptoriumi Kazimieru Švažu); memorialinė lenta ant namo K. Donelaičio g. 77, kur 1929–1943 m. gyveno Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Steponas Kairys (su skulptoriumi K. Švažu); atminimo lenta ant buvusio S. Kairio vasarnamio Fredoje, Gamtos g. 7 (su skulptoriumi K. Švažu).

1997 m. – memorialinė lenta Kauno centre prie namo Trakų g. 5, kur 1932–1933 m. gyveno rašytojas Antanas Kriščiukaitis-Aišbė.

1998 m. – memorialinė lenta su bareljefu ant namo Rotušės g. 23, kur daug metų veikė prelato ir rašytojo Aleksandro Dambrausko-Adomo Jakšto vadovaujama Šv. Kazimiero draugija ir kurio antrajame aukšte jis 1906–1938 m. gyveno ir mirė (su skulptoriumi V. Žukliu);  memorialinė lenta ant namo Laisvės al. 81, kur 1954–1968 m. gyveno kompozitorius Juozas Indra (su skulptoriumi V. Žukliu).

1999 m. – memorialinė lenta ant namo Žaliakalnyje, Vaižganto g. 10, kur 1928–1951 m. gyveno ir kūrė rašytojas kunigas Antanas Šmulkštys-Paparonis; memorialinė lenta su bareljefu ant namo Dainavos mikrorajone, Kovo 11-osios g. 2, kur 1963–1991 m. gyveno diplomatas, politinis kalinys ir tremtinys Juozas Urbšys (su skulptoriumi Pranu Bartuliu), atminimo lenta ant pastato Panemunėje, Kareivinių g. 9, liudijanti, kad 1999 m. gruodžio 31 d. Atskirajam inžinerijos batalionui suteiktas Nepriklausomybės kovų dalyvio, Pietų Lietuvos partizanų vado, karo inžinieriaus Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vardas (su skulptoriumi V. Žukliu).

2000 m. – memorialinė lenta su bareljefu ant namo Rotušės a. 14, kur 1925–1940 m. gyveno dvasininkas ir ekonomistas Vladas Jurgutis (su skulptoriumi V. Žukliu); memorialinė lenta prie namo Žaliakalnyje, Savanorių g. 58, kur 1972–1985 m. gyveno profesorius Alfredas Smailys.

2001 m. – memorialinė lenta Karo muziejaus sodelyje, K. Donelaičio g. 64, ant Varpų bokšto, primenanti, kad bokšte įrengtu kariljonu 1957–1992 m. skambino kompozitorius Viktoras Kuprevičius (su skulptoriumi Stasiu Žirguliu); memorialinė lenta prie namo A. Mickevičiaus g. 30, kur 1933–1944 m. gyveno knygnešys, varpininkas Juozas Bagdonas (su dailininku Algiu Maciulevičiumi); memorialinė lenta miesto centre ant namo K. Donelaičio g. 51, kur 1939–1941 m. gyveno leidinių redaktorius Jonas Kriaučiūnas.

2005 m. – memorialinė lenta prie pastato Gimnazijos g. 3, kur buvusioje gubernijos gimnazijoje 1867–1872 m. mokėsi fiziologas ir gydytojas Oskaras Minkovskis, 1871–1872 m. – fizikas ir matematikas Hermanas Minkovskis; memorialinė lenta Žaliakalnyje ant namo P. Vaičaičio g. 10, kur 1940–1962 m. gyveno skulptorius Antanas Aleksandravičius (su dailininku Mečislovu Ostrausku); memorialinė lenta su bareljefu miesto centre ant namo Vytauto g. 49, kur 1920–1939 m. karo ligoninėje dirbo ir jai vadovavo profesorius Kazys Oželis (su skulptoriumi V. Žukliu).

2006 m. – grupinė atminimo lenta ant "profesorių" namo Žaliakalnyje, Žemuogių g. 6, kur XX a. pirmojoje pusėje gyveno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai.

2007 m. – atnaujinta atminimo lenta ant namo Žaliakalnyje, B. Sruogos g. 21, kuriame 1938–1940 m. gyveno ir kūrė rašytojas Balys Sruoga, istorikė Vanda Daugirdaitė-Sruogienė; memorialinė lenta su bareljefu prie namo Laisvės al. 24, kur 1938–1951 m. gyveno skulptorius Bronius Pundzius (su skulptoriumi V. Žukliu).

2008 m. – memorialinė lenta ant namo Žaliakalnyje, Vaižganto g. 14, kurį pasistatė ir 1932–1934 m. ten gyveno Lietuvos valstybės veikėjas publicistas Juozas Purickis.

2011 m. – memorialinė lenta su bareljefu ant Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pastato (Nemuno g. 2), kur 1931–1940 m. gyveno ir dirbo ugniagesybos organizatorius Stasys Dumčius (su skulptoriumi Eriku Dauguliu).

Nuo 1988 m. J. Lukšė įsitraukė į Lietuvos Atgimimo veiklą, dalyvauja politinių kalinių ir tremtinių organizacijų veikloje, yra Kultūrinės veiklos ir istorinės atminties išsaugojimo klubo "Likimai" narys. J. Lukšė yra Vaižganto draugijos narys (nuo 2006 m.), Karo istorijos centro veiklos organizatorius. Jis palaiko ryšius su Tarptautinės bendrijos "Memorial" Genocido tyrimo centru.

Jis yra Kauno istorinių vietų žinovas, kaip Kauno turizmo informacijos centro gidas rengia ir veda ekskursijas po pilies, tvirtovių ir fortų teritorijas.

Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Lukšė kaupia istorinius duomenis apie Traupio ir jo apylinkių tremtinius, politinius kalinius, partizanus ir jų ryšininkus, surinko ir užrašė daugumos traupiečių prisiminimus. Jo iniciatyva, sutarus su Traupio klebonu Steponu Galvydžiu, 1995 m. Traupio Šv. Onos bažnyčioje buvo įrengtas atminimo stendas su įrašytomis apie 300 traupiečių, patyrusių represijas ir kovojusių už Lietuvos laisvę, pavardės. Iš viso J. Lukšė surinko duomenis apie 900 asmenų: beveik 400 tremtinių, apie 270 partizanų, 120 politinių kalinių, 40 ryšininkų bei apie 30 žuvusių ar dingusių be žinios taikių Traupio apylinkių gyventojų.

J. Lukšė parengė ir išleido atlasą "Kauno tvirtovė" (su Vladimiru Orlovu, 2007 m.), sudarė ir iliustravo Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumą "Atmintis atgijusi paminkluose" (2011 m.), parengė ir išleido piešinių albumus Kauno miesto Aleksoto seniūnijos istorinių ir kultūros paveldo statinių piešiniai" (2012 m.) ir "Kryždirbystės kūriniai ir mediniai paminklai" (2013 m.).

Kauno miesto savivaldybė apdovanojo J. Lukšę 3-ojo laipsnio "Santakos" Garbės ženklu (2011 m.).

Laisvalaikiu tapo ir piešia paveikslus, daugiausia peizažus, surengė visų Kauno šventovių piešinių parodą (2010 m.).