Kaimas Troškūnų seniūnijoje už 17 kilometrų į šiaurę nuo Troškūnų. Ribojasi su Anioliškio, Ramanavos, Žviliūnų, Vilkatupės, Pajuodžių ir Gaidžiupių kaimais.

Yra 15 sodybų – 28 gyventojai (2000 m.), 25 gyventojai (2001 ir 2011 m.). Priklauso Mitošiūnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1692 m. minimas Žudžgalio dvaras. XVIII a. pradžioje Žudžgalio (Pšemyslovo) palivarką nusipirko Jonas Solohubas su žmona Marcibela Pankevičiūte, jų šeima ir palikuonys čia gyveno ir XIX a.

1922 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 133,5 ha žemės. 1923 m. kaime buvo 12 sodybų – 65 gyventojai. Kaime veikė grietinės nugriebimo punktas.

Kaime veikė Šaulių sąjunga, vadovaujama Kuncės.

Apie 1928 m. buvo įkurta Žudžgalio pradžios mokykla. 1928–1930 m. jos vedėja dirbo mokytoja Marija Kubilinskaitė-Kašponienė. Po Antrojo pasaulinio karo ši mokykla toliau veikė Žviliūnuose, iki 1953 m. vadinta Žudžgalio pradinė mokykla, 1953–1962 m. – Žudžgalio septynmetė mokykla, kol pertvarkymo į aštuonmetę mokyklą metu pervardinta Žviliūnų aštuonmetės mokyklos vardu. Iki 1953 m. Žudžgalio pradinės mokyklos vedėja dirbo Joana Valienė, Žudžgalio septynmetės mokyklos direktoriais dirbo: 1953–1956 m. – Pranė Jaksebogaitė-Zajančkauskienė, 1956–1958 m. – Stanislava Lovčikaitė, 1958–1962 m. – Vitalija Sudeikytė-Laurenčikienė.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Žudžgalio buvo ištremti į Sibirą 4 asmenys.

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Kupiškio apskrities Subačiaus valsčiaus (vėliau – Troškūnų rajono) Žudžgalio apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Žviliūnų apylinkės.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į Žviliūnų kolūkį, vėliau priklausė Mičiurino, "Pavasario", Žviliūnų, Surdegio kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo. Nuo 1962 m. balandžio 28 d. iki 1975 m. balandžio 1 d. Žudžgalys buvo Žviliūnų kolūkio centrinė gyvenvietė.

Dabar stambiausias ūkis – Edvardo Šulskio (ūkininkavimo kryptis – mišrus ūkis).

Priklauso Subačiaus (Kupiškio r.) parapijai. Kapinių nebuvo.