Kaimas Anykščių seniūnijoje už 5 kilometrų į šiaurės rytus nuo Anykščių. Ribojasi su Tamošiūnų, Bikūnų ir Vosgėlių kaimais.

Yra 1 sodyba – 3 gyventojai (2001 m.), kaimas liko negyvenamas (2011 m.). Priklauso Senųjų Elmininkų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

XIX a. viduryje ir XIX a. pabaigoje Jokūbėliškyje buvo lenkų kilmės ponų Audickų (Antano Audzevičiaus ir jo paveldėtojų) palivarkas. Aplinkui kūrėsi smulkios jo samdinių sodybos, kurios vėliau nunyko. Seniesiems palivarko savininkams išmirus, jaunoji savininkų karta XX a. pradžioje pastatus pardavė ūkininkams Matuliams.

Iki XX a. vidurio kaime gyveno Matulių šeima. Po Antrojo pasaulinio karo, vengdami tremties, šie savininkai paliko sodybą ir pasitraukė į Uteną.

1954 m. lapkričio 1 d. šioje sodyboje buvo atidaryta ir 1954–1972 m. veikė pradinė mokykla. Jos vedėjomis dirbo mokytojos: 1954–1960 m. – Cecilija Žilinskienė, 1960–1972 m. – Marcelė Kurčinskienė. Ji atnaujino ir sutvarkė mokyklą bei jos aplinką. Jokūbėliškio pradinėje mokykloje buvo stiprios gamtos pažinimo tradicijos, todėl čia mokėsi ir Naujųjų Elmininkų gyvenvietės naujakurių vaikai. Vaikų skaičiui sumažėjus, 1972 m. rudenį mokykla buvo uždaryta. Buvusio mokyklos vietoje išliko gyvenamoji sodyba.

1970 m. vasarą Jokūbėliškyje ir jo mokykloje Lietuvos kino studijos kūrybinė grupė kūrė aštraus siužeto vaidybinį filmą "Vyrų vasara" (režisierius Marijonas Giedrys).

Jokūbėliškis iki 1992 m. priklausė Elmininkų bandymų stoties eksperimentiniam ūkiui, kol šis buvo likviduotas.

Priklauso Anykščių parapijai. Kapinių nebuvo.

Jokūbėliškyje 1950 m. gimė ekonomistė, vadovė Nijolė Mogilaitė-Vanagienė.