PENIANKAI (Anykščių)
  Gretimos vietovės:
AŽUOŽERIAI | MARGIAI (Anykščių) | PAGIRIAI | PAŠVENTUPYS | VAIVADIŠKIAI |

2025-09-05   |   Spausdinti

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 6 kilometrų į pietvakarius nuo Anykščių. Įsikūręs dešiniajame Šventosios upės krante ties Limenės, Tėkmės ir Šventosios santakomis. Rytiniu pakraščiu glaudžiasi prie Šventosios, vakariniu – prie krašto kelio Anykščiai–Ukmergė. Ribojasi su Ažuožerių, Pagirių, Margių, Pašventupio ir Vaivadiškių kaimais. Kaime yra Tėkmės, ištekančios iš Ilgio ežerėlio, ir Limenės – dešiniojo Šventosios intako, santaka. Į rytus nuo kaimo palei Šventąją driekiasi Peniankų miškas.

Yra 15 gyventojų (2001 m.), 10 gyventojų (2011 m.). Priklauso Pagirių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1921 m. Peniankų dvaruose surašyti 12 gyventojų: Kurmino dvare – 9 ir Klimčicko dvare – 3, Peniankų viensėdyje – dar 9 gyventojai. 

1948 m. vasario 7 d. Peniankų kaime, Onos Jacevičienės namuose, buvo suimti ir įkalinti Algimanto apygardos vado adjutantas Povilas Žarskus-Darius (g. 1929 m.) ir Lokio būrio vadas Liudas Sudeikis-Klajūnas.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Tarybų Lietuva", vėliau nuo 1960 m. priklausė Anykščių vaismedžių-vaiskrūmių ir žollių sėklininkystės medelynui (nuo 1961 m. – Anykščių vaismedžių medelynui), nuo 1976 m. – Anykščių sodininkystės tarybiniam ūkiui, nuo 1989 m. – Ažuožerių sodininkystės kolūkiui, kol 1992 m. ūkis iširo.

Šiaurinę kaimo dalį užima pramoniniai sodai.

Priklauso Dabužių parapijai. Kapinių nebuvo.

Archeologijos paminklas Peniankų pilkapynas yra 2 km į rytus nuo Kavarsko–Anykščių kelio, netoli Šventosios ir Limenės santakos. Išliko 41 pilkapis. 1976 m. pilkapyną surado ir 3 pilkapius ištyrė Istorijos instituto archeologai. Pilkapių forma, sampilai, laidojimo papročiai būdingi I tūkstantmečio viduriui.

Peniankuose 1800 m. gimė dvarininkas kraštotyrininkas Kazimieras Rapolas Maigys-Moigis.