Kaimas Anykščių seniūnijoje už 14 kilometrų į rytus nuo Anykščių. Ribojasi su Grubų, Medžiuolių, Puodžių ir Šiaulių kaimais. Įsikūręs Elmiškio ežerėlio šiaurinėje pakrantėje, per kaimą teka upelis Elmė – Šventosios kairysis intakas.

Yra 2 sodybos – 7 gyventojai (2001 m.), 1 gyventojas (2011 m.). Priklauso Rubikių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo upelio Elmė, kuris išteka iš Elmiškio ežerėlio.

XIX a. pirmojoje pusėje Elmiškis buvo vaitijos centras. 1923 m. kaime buvo 7 sodybos – 54 gyventojai. 1935 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet 185,18 ha žemės padalinta 9 savininkams.

1924–1925 m. jau veikė Elmiškio kaimo pradžios mokykla. Išnuomotose patalpose mokėsi I–III skyriai, mokytoja buvo paskirta Ona Andrikonytė. 1926–1927 m. keitėsi mokytojos, atvyko dirbti Jadvyga Žąsinaitė. 1930 m. vasarą Elmiškio pradžios mokykla buvo sujungta su Bikūnų, tapo atskiru jos komplektu. 1932–1933 m. Elmiškio komplekte nuomotose patalpose su I–IV skyriais dirbo mokytojas Antanas Kiaušas. 1937–1938 m. Elmiškio komplektas perkeltas į Kiaušų kaimą.

Ties Elmiškio ir Vajėšių kaimų riba Antrojo pasaulinio karo metais buvo aerodromas, kuriuo naudojosi rusų, vėliau vokiečių kareiviai.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Elmiškio buvo ištremti į Sibirą 7 asmenys.

1949 m. vasario 20 d. kaimas buvo įjungtas į Žemaitės vardo kolūkį, vėliau 1950–1976 m. priklausė "Bolševiko" kolūkiui, 1976–1992 m. – Elmininkų bandymų stoties eksperimentiniam ūkiui, kol šis buvo likviduotas.

Priklauso Debeikių parapijai. Kapinių nebuvo.

Elmiškyje 1902 m. gimė miškininkas Jurgis Karosas, 1911 m. – kariškis Klemensas Karosas, 1913 m. – kariškis aviatorius, laisvės gynėjas Juozas Karosas.