Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 7 kilometrų į šiaurę nuo Svėdasų. Ribojasi su Rimdžių, Vaitkūnų, Moliakalnio, Kraštų ir Kunigiškių I kaimais. Netoli kaimo į pietus yra Beragio (Svėdaso) ežeras.

Yra 8 sodybos – 21 gyventojas (2001 m.), 8 gyventojai (2001 m.). Priklauso Kunigiškių II seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1830 m. kaime buvo 14 sodybų – 116 gyventojų, 1900 m. – 28 sodybos, kuriose gyveno 176 žmonės. 1923 m. kaime buvo 29 sodybos – 146 gyventojai. 1925 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 462,41 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Gykių buvo ištremti į Sibirą 9 asmenys.

1949 m. rugsėjo 29 d. kaime buvo sukurtas kolūkis "Nemunas", jo pirmininku dirbo Vladas Kovas. Stambinant ūkius, nuo 1952 m. kaimas priklausė "Lenino keliu", o pakeitus pavadinimą 1991–1992 m. – Maleišių kolūkiui, kol šis iširo. 1953–1989 m. šiam kolūkiui vadovavo pirmininkas Aleksandras Slavenskas – ilgiausiai Anykščių rajone dirbęs vieno ūkio vadovas.

Priklauso Svėdasų parapijai. Kapinių nebuvo.

Nuo 1989 m. buvo surengti keli buvusių šio kaimo gyventojų ir Pilkauskų bei Kovų giminių susitikimai. (Plačiau...) 

Gykiuose 1901 m. gimė kariškis ir policijos pareigūnas Antanas Šukys, 1923 m. – laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas Alfonsas Budreika-Bukšys, 1952 m. – kultūros organizatorius ir politikas Juozas Kirdeikis. Iš Gykių kilęs pedagogas Boguslavas Matulevičius (?–1944) – pedagogas, Svėdasų vidurinės mokyklos direktorius, nušautas besitraukiančių vokiečių.