Anykščių krašto vietovių žinynas - http://www.anykstenai.lt/vietoves
GUDONYS
2023-03-16

Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 10 kilometrų į šiaurę nuo Svėdasų. Ribojasi su Vaitkūnų, Kunigiškių I, Rokiškio rajono Kurkliečių, Taraldžių ir Ažubalių kaimais.

Yra 2 sodybos – 1 gyventojas (2001 m.), kaimas liko negyvenamas (2011 m.).

Gudonių kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas dar 1695 m. ir vadinamas Kurkliečiais. Vėliau kaimą imta vadinti Gudonimis, kadangi dauguma gyventojų buvo Gudoniai.

1923 m. kaime buvo 16 sodybų – 86 gyventojai. 1934 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 225,69 ha žemės. Kaime gyveno Dagių, Paršonių, Gudonių, Baronų, Matuzonių, Jakubonių, Simonavičių ir kitos šeimos.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Gudonių buvo ištremti į Sibirą 3 asmenys. Už pagalbą laisvės gynėjams buvo suimtas ir kalinamas Jonas Dagys (1914–2001).

1949 m. spalio 13 d. kaimas kartu su Vaitkūnais ir Miškiniais buvo įjungtas į kolūkį "Kibirkštis", vėliau, stambinant ūkius, nuo 1952 m. priklausė "Lenino keliu" kolūkiui, o pakeitus jo pavadinimą 1991–1992 m. – Maleišių kolūkiui, kol šis iširo. 1953–1989 m. šiam kolūkiui vadovavo pirmininkas Aleksandras Slavenskas – ilgiausiai Anykščių rajone dirbęs vieno ūkio vadovas. Melioruojant kaimo laukus, XX a. antrojoje pusėje buvo sunaikinta keliolika pavienių kaimo sodybų.

Priklauso Svėdasų parapijai. Senosios kaimo kapinės, užimančios 20 arų plotą, neveikiančios nuo 1920 m., aptvertos medine tvora, likęs senas akmeninis antkapinis paminklas su metaliniu kryžiumi viršuje. 1996 m. kapinėse buvo pastatytas medinis kryžius su užrašu: "Amžinąjį atilsį duok, Viešpatie, visiems Gudonių kaimo mirusiems".

1990 m. surengtas pirmasis Gudonių kraštiečių susibūrimas, jo metu talkininkai sutvarkė senąsias kaimo kapines.

Danutė Šilinienė parengė kraštotyros monografiją "Gudonių kaimas", rankraštis saugomas Svėdasų krašto muziejuje.

Gudonyse 1960 m. gimė pedagogė edukologė vadovė, savivaldos organizatorė Lina Sabalytė-Kaušakienė.