Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 10 kilometrų į pietvakarius nuo Kavarsko. Ribojasi su Maldenių, Pakėnų, Mariniškių kaimais, buvusiu Laviškio dvaru, įsikūręs Laviškio ežero rytiniame krante. Kaimą kerta Kavarsko–Taujėnų vieškelis.

Yra 7 sodybos – 15 gyventojų (2001 m.), 14 gyventojų (2011 m.). Priklauso Svirnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Laviškyje yra Ežero, Laviškio ir Miško gatvės.

Laviškis minimas nuo 1672 m. 1923 m. kaime buvo 14 sodybų – 91 gyventojas. Greta kaimo buvusiame Laviškio dvare 1923 m. buvo 1 sodyba – 100 gyventojų. 1924 m. buvo vykdoma dvaro žemės parceliacija, tuomet dvaro savininkas buvo Kostas Radžvilas, valdęs 429,6 ha žemės. 1929 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 210,04 ha žemės.

1940–1941 m. ir 1944–1950 m. Laviškis buvo Taujėnų (Ukmergės r.) valsčiaus Laviškio apylinkės centras. 1950–1962 m. Laviškio apylinkė priklausė Kavarsko rajonui, 1962–1968 m. – Anykščių rajonui, kol 1968 m. spalio 23 d. buvo prijungta prie Budrių apylinkės.

Dvaro parceliacijos plane pažymėtas ir Laviškio pradžios mokyklai 1924 m. priklausantis žemės sklypas. 1925–1934 m. pirmuoju Laviškio pradžios mokyklos vedėju dirbo mokytojas Vincentas Stulgys, 1934–1940 m. – Juozas Smalsčius. Antrojo pasaulinio karo metais iki 1944 m. vasaros Laviškio pradinėje mokykloje dirbo mokytojų Cibulskų šeima: vedėjas Juozas Cibulskas ir mokytoja Ona  Cibulskienė. 

Po Antrojo pasaulinio karo iki 1962 m. veikė Laviškio pradinė mokykla. Jos vedėjais dirbo mokytojai: 1944 m. rugsėjį–spalį – Ona Cibulskienė, 1944–1945 m. – Steponas Baravykas, 1945 m. vasarį–rugpjūtį – Stasė Dalinkevičiūtė, 1945–1947 m. – Anicetas Davidonis, 1947–1949 m. – Vlada Leonavičiūtė, 1949 m. kovą–rugpjūtį – Marcelė Laurinaitienė, 1949–1950 m. – Kostas Ližas, 1951 m. rugsėjį – Paulė Paškevičiūtė, 1951–1955 m. – Genovaitė Miceikienė.

Apie 1955 m. vietoj pradinės mokyklos Laviškyje buvo atidaryta ir iki 1962 m. veikė ir septynmetė mokykla. Jos direktoriais dirbo mokytojai: iki 1957 m. – Vladas Sejonas, 1957–1961 m. – Bronė Dagytė-Sejonienė, 1961–1962 m. – Elena Begauskienė. 1962 m. ji buvo pertvarkyta į aštuonmetę mokyklą. Laviškio aštuonmetės mokyklos direktoriais dirbo mokytojai: 1962 m. iki rugsėjo – E. Begauskienė,  1962–1963 m. – Faustas Musteikis. 1963 m. rudenį Laviškio aštuonmetė mokykla buvo pertvarkyta į pradinę. Šios mokyklos vedėjais dirbo mokytojai: 1963–1985 m. – Birutė Žiukaitė-Žičkauskienė, 1992–2001 m. – Janina Sereičikienė-Dambrauskienė. 2001 m. Laviškio pradinė mokykla buvo uždaryta.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Laviškio buvo ištremti į Sibirą 5 asmenys.

1949 m. spalio 12 d. kaimas buvo įjungtas į M. Melnikaitės kolūkį, vėliau priklausė Kirovo vardo kolūkiui, Staškūniškio tarybiniam ūkiui, Svirnų kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Priklauso Taujėnų (Ukmergės r.) parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę.

Išlikę buvusio Laviškio dvaro klėtis bei buvusio kumetyno gyvenamasis namas.

Laviškio ežeras (plotas 50,7 hektaro) yra populiari mėgėjiškos žūklės vieta, jį nuomojantis P. Kamarauskas įžuvino ežerą karpiais (sazanais) ir starkiais.

Laviškyje 1557 m. gimė vienuolis etnografas Jokūbas Lavinskis, 1889 m. – kunigas Antanas Pauliukonis, 1902 m. – kariškis Antanas Šova, 1906 m. – kariškis gydytojas Juozas Kamarauskas, 1907 m. – miškininkas ir visuomenininkas Vladas Grigaliūnas.