Kaimas Anykščių seniūnijoje už 5,5 kilometro į pietryčius nuo Anykščių. Ribojasi su Keblonių, Žažumbrio, Bičionių, Kiškelių ir Pečiulių kaimais. Šiauriniu kaimo pakraščiu teka upė Anykšta – Šventosios kairysis intakas. Vakariniu pakraščiu remiasi į bevardį upelį – Anykštos kairįjį intaką ir jo tvenkinį.

Yra 2 sodybos – 2 gyventojai (2001 m.), kaimas liko negyvenamas (2011 m.). Priklauso Keblonių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, jog kaimas įsikūrė XIX a. viduryje, tuomet buvusios 7 sodybos. 1923 m. kaime buvo 8 sodybos – 45 gyventojai. Kaimas nebuvo išskirstytas į vienkiemius. 1932 m. kuriantis Burbiškio parapijai, minimas ir Meliaušiškio kaimas, turintis 9 kiemus.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Meliaušiškio niekas nebuvo ištremtas į Sibirą.

1949 m. birželio 3 d. kaime prievarta buvo sukurtas "Laisvės" kolūkis, pirmuoju jo pirmininku dirbo Kazys Strazdas. 1950 m. rugpjūčio 15 d. kaimas buvo įjungtas į  "Pergalės" kolūkį, o nuo 1972 m. kovo 22 d. priklausė "Anykščių šilelio" kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

XX a. antrojoje pusėje užtvenkus bevardį upelį, Meliaušiškio kaime išlietas tvenkinys, naudojamas mėgėjiškai žūklei. Meliaušiškio laukuose įrengti aptvarai, juose auginami danieliai.

Priklausė Anykščių parapijai, nuo 1933 m. priklauso Burbiškio parapijai. Kapinių nebuvo.

Meliaušiškio nepilnas gatvinis kaimas yra vietinės reikšmės architektūros paminklas. Jį sudaro 1 paminklinė sodyba ir 1 pavienė paminklinė pirkia. Aniceto Bakuros sodyba, įkurta XIX a. antrojoje pusėje, yra gatvinė vienpusė, ją sudaro 3 paminkliniai pastatai: pirkia, kluonas ir pirtis. Aniceto Šlėnio pirkia yra gatvinėje vienpusėje sodyboje. Pirkia pastatyta XIX a. pabaigoje, 1912 m. A. Malinausko perstatyta. Nuo 1947 m. ji priklauso Anicetui Šlėniui, šiuo metu sodybą prižiūri Šlėnių šeimos nariai.

Meliaušiškyje 1928 m. gimė pedagogas Kazys Katuoka, 1933 m. – pedagogas vadovas Albinas Strazdas, 1952 m. – inžinierius vadovas Arvydas Katuoka.