Viensėdis Troškūnų seniūnijoje už 11 kilometrų į pietryčius nuo Troškūnų. Įsikūręs į šiaurę nuo siaurojo geležinkelio Panevėžys–Anykščiai linijos. Ribojasi su Pajuostinio ir Pasmodų kaimais, Grauželų ir Kaupiniškių viensėdžiais. Vakariniu pakraščiu glaudžiasi prie Troškūnų miško.

Yra 1 sodyba – 2 gyventojai (2000 m.), 1 gyventojas (2001 m.), viensėdis likęs negyvenamas (2011 m.). Priklauso Latavėnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1923 m. Purvynuose buvo 2 sodybos – 15 gyventojų, gyveno antrosios eilės pusbrolių Juozapo ir Antano Balčiūnų šeimos. 1931 m. viensėdis buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet 76,29 ha žemės pasidalijo abiejų sodybų savininkai ir paveldėtojai.

Po Antrojo pasaulinio karo Purvynuose buvo represuota Balčiūnų šeima: 1946 m. sausio 4 d. areštuotas ir įkalintas lageryje ūkininkas Pranciškus Balčiūnas (1912–2003), 1948 m. gegužės 22 d. iš Purvynų buvo ištremti į Sibirą 4 asmenys – Emilija Balčiūnienė (1910–1958) su vaikais Fausta (g. 1935 m.), Laimute Eugenija (g. 1938 m.) ir Juozu (g. 1944 m.).

1949 m. viensėdis buvo įjungtas į "Pažangos" kolūkį, vėliau, stambinant ūkius, nuo 1964 m. priklausė Troškūnų tarybiniam ūkiui, nuo 1977 m. – "Aukštakalnio" kolūkiui, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Troškūnų parapijai. Kapinių nebuvo.

Purvynuose 1912 m. gimė žemdirbys agronomas ir bitininkas, tremtinys ir visuomenininkas Pranciškus Balčiūnas, 1941 m. – inžinierė-ekonomistė, visuomenininkė Emilija Balčiūnaitė, 1943 m. – inžinierė konstruktorė, sportininkė irkluotoja Vanda Balčiūnaitė-Gervytė-Jakubauskienė.