Juozapas KORSAKAS
  Gimimo data: 1860-08-17
Gimimo vietovė: Klovainiai (Klovainių parapija, Pakruojo r.)

Trumpai:
Kunigas, švietėjas

2014-07-09   |   Spausdinti

Tėvai: Mykolas Korsakas ir Ona Cecilauskaitė-Korsakienė – žemdirbiai valstiečiai.

Baigė kunigų seminariją. 1885 m. J. Korsakas buvo įšventintas kunigu.

Apie 1885–1886 m. jis buvo vikaras Gaurėje (Tauragės r.), 1886 m. laikinai tarnavo Klovainiuose (Pakruojo r.).

1886–1891 m. J. Korsakas tarnavo vikaru Svėdasuose (Anykščių r.), talkino klebonams Jurgiui Zaleckiui ir Jurgiui Narmontui. 1891–1892 m. jis buvo vikaras Obeliuose (Rokiškio r.), 1892–1897 m. buvo Rimšės (Ignalinos r.) Švč. Trejybės bažnyčios kuratas, kunigas kunigas filialistas.

1897–1905 m. J. Korsakas buvo Lygumų (Pakruojo r.) vikaras, 1905–1908 m. tarnavo Lygumų Švč. Trejybės parapijos administratoriumi.

1898 m. Lygumuose jis įskundė carinės Rusijos žandarams šešiolikmetį daraktorių Leonardą Daukšą ir jo suburtą slaptą lietuvišką mokyklą, kuri 1899 m. buvo uždaryta, o mokinių tėvai nubausti. Dėl tokio poelgio jis pradėjo konfliktuoti su parapijiečiais, todėl jų sutaikyti 1899 m. į Lygumus vyskupo buvo atsiųstas net Joniškio klebonas Liudvikas Šiaučiūnas. 1905–1906 m. revoliucinių įvykių laikotarpiu J. Korsakas buvo aktyvus revoliucinio bruzdėjimo ir socialdemokratinių idėjų priešininkas, ragino parapijiečius nuolankiai vykdyti valdžios nustatytą tvarką.

1902 m. jis palaikė parapijiečių iniciatyvą statyti naują mūrinę Lygumų bažnyčią, nuo 1903 m. rinko pinigus statybai, 1905 m. gavo leidimą pradėti statyti bažnyčią pagal Nikolajaus Andrejevo paruoštą projektą, bet darbų nebepradėjo, nes nuolat konfliktavo su parapijiečiais, buvo kaltinamas neekonomiškumu ir bažnyčiai statyti skirtų pinigų pasisavinimu.

Pasikeitęs vietomis su kunigu Jurgiu Rupka, 1908–1925 m. J. Korsakas buvo Viešintų (Anykščių r.) Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas. Jis pasižymėjo kaip energingas kovotojas už blaivybę, kultūros skleidėjas ir gamtos grožio puoselėtojas.

Atvykęs į kunigo J. Rupkos pastatytą, bet dar nebaigtą įrengti Viešintų bažnyčią, J. Korsakas atgabeno iš Karaliaučiaus (Prūsija) į Viešintas ir sumontavo Bruno Goebelio dirbtuvėse pagamintus modernius pneumatinius 20 balsų vargonus. Jo iniciatyva taip pat buvo pagaminti patogūs suolai 190 žmonių.

J. Korsakas ypač puošė bažnyčios aplinką: įrengė apie 30 arų gėlynų, oranžeriją, pasodino sodą. Priešais kleboniją jo iniciatyva buvo sumūrytas apskritas baseinas su fontanu, išmetančiu čiurkšlę į 8 metrų aukštį. Tai buvo pirmasis fontanas, įrengtas Anykščių krašte. Kunigo iniciatyva Viešintose buvo prisodinta daug vertingų medžių, kurie išlikę ir iki šiol.

Tokia kunigo veikla, pareikalavusi didesnių parapijos išlaidų, sukeldavo diskusijų. Tačiau švietėjiška kultūrinė dvasininko veikla būdavo pripažįstama svarbesne.

Pirmojo pasaulinio karo metais J. Korsakas išsaugojo Viešintų bažnyčios bokštą nuo susprogdinimo. 1921 m. bažnyčia buvo iškilmingai konsekruota.

Laisvalaikiu augino ir prižiūrėjo karvelius.

Mirė 1925 m. gruodžio 7 (8) d. Viešintose.