Antanas KRYŽANAUSKAS
  Gimimo data: 1908-06-15
Gimimo vietovė: Kaniūkų k. (Molėtų r.)

Trumpai:
Pedagogas pradinių klasių mokytojas, kariškis, rašytojas dramaturgas, memuaristas, tremtinys

2023-12-08   |   Spausdinti

Gimimo data nustatyta pagal santuokos metrikus. Gimimo data kitų šaltinių duomenimis – 1908 m. liepos 23 d.

Tėvai: Petras Kryžanauskas (1872–1943) ir Agota Šaltenytė-Kryžanauskienė (1870–1943) – žemdirbiai pasiturintys ūkininkai, turėjo 14 ha žemės, nuo 1941 m. tremtiniai Altajaus krašte (Sibiras, Rusija), mirę iš bado tremtyje. Augo dviejų vaikų šeimoje, sesuo Marijona Kryžanauskaitė-Rainienė (1902–1976) – 1941–1959 m. tremtinė Rusijoje. Dukterėčia (sesers duktė) Aldona Rainytė-Audinienė (g. 1932 m.) – mokslininkė gydytoja, 1941–1956 m. tremtinė Rusijoje.

Baigė pradžios mokyklą, mokėsi Ukmergės gimnazijoje, kur baigė keturias klases. 1925–1927 m. baigė Utenos "Saulės" dvimečius mokytojų kursus, įgijo pradinės mokyklos mokytojo specialybę.

Paskirtas 1927 m. spalio 10 d., 1927–1930 m. A. Kryžanauskas dirbo Vaišviliškių (Anykščių r.) pradžios mokykloje mokytoju.

1930 m. jis buvo pašauktas į tarnybą Lietuvos kariuomenėje, mokėsi Karo mokykloje Kaune ir 1931 m. spalio 29 d. ją baigė 6-ojoje aspirantų laidoje, jam buvo suteiktas atsargos pėstininkų jaunesniojo leitenanto karinis laipsnis ir iškart paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.

1931–1932 m. A. Kryžanauskas buvo Naujonių (Anykščių r.) pradžios mokyklos mokytojas. 1932–1937 m. jis dirbo Anykščių vidurinėje mokykloje karinio parengimo mokytoju.

Nuo 1927 m. A. Kryžanauskas buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, 1934–1937 m. – Anykščių šaulių būrio vadas. Baigęs pakartotinius karinius mokymus, nuo 1936 m. lapkričio 23 d. jis buvo atsargos leitenantas. Jis daug sportavo, dalyvavo kultūrinėje veikloje, vaidino mokinių ir mokytojų spektakliuose, įkūrė jaunųjų ūkininkaičių ratelį.

1933 m. rugsėjo 21 d. jis surengė Anykščiuose pirmąjį minėjimą, skirtą lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio atminimui pagerbti. 1935 m., minint šaulių veiklos Anykščiuose 15 metų sukaktį, A. Kryžanauskas čia priėmė ir Lietuvos šaulių sąjungos vadą Praną Saladžių.

Dėl tokio savo aktyvumo A. Kryžanauskas neįtiko Anykščių valdžiai ir buvo iškeltas dirbti į kaimo mokyklą. 1937–1941 m. jis gyveno tėviškėje ir buvo Skudutiškio (Molėtų r.) pradžios mokyklos vedėjas. 1939 m. rugsėjį jis atliko karines pratybas 11 atskirajame pasienio batalione, buvo ryšių būrio vadas. Skudutiškyje jis įkūrė Lietuvos šaulių sąjungos būrį ir 1937–1940 m. buvo jo vadas.

Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu 1941 m. sausio 5 d. Utenoje A. Kryžanauskas buvo suimtas ir įkalintas.

1941 m. birželio 14 d. jis su žmona ir tėvais buvo suimtas ir išgabentas į Sibirą (Rusija), kaip aktyvus visuomenininkas 1943 m. Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų kalėti be teisės, atlikus bausmę, grįžti į Lietuvą. Atskirtas nuo žmonos, A. Kryžanauskas 1941–1951 m. kalėjo Rešotų lageryje (Žemutinio Ingašo r., Krasnojarsko kr., Rusija). Atlikęs bausmę, nuo 1951 m. jis liko gyventi tremtyje Pokrovkoje, nuo 1953 m. – jau kartu su žmona Mamove (Dolgij Mosto r., Krasnojarsko kr., Rusija), kol 1957 m. liepos 24 d. buvo paleistas iš tremties.

1959 m. grįžęs į Lietuvą, A. Kryžanauskas mėgino įsikurti Anykščiuose, bet valdžios nebuvo priimtas. Jis apsigyveno Kėdainiuose ir ten liko iki gyvenimo pabaigos. Negavęs teisės dirbti mokykloje, A. Kryžanauskas dirbo melioracijoje darbininku, kol išėjo į pensiją.

Lietuvos Atgimimo metais jis dalyvavo Sąjūdžio ir patriotinių organizacijų veikloje. Atkūrus Lietuvos šaulių sąjungos veiklą, 1989 m. jis tapo šios Sąjungos Garbės nariu.

Nepriklausomoje Lietuvoje A. Kryžanauskas bendradarbiavo periodinėje spaudoje, sukūrė dramą apie 1920-ųjų metų partizanų kovas "Nebaigtas žygis" (1937 m.), kuri Lietuvos šaulių sąjungos konkurse 1937 m. buvo įvertinta 1-ąja premija.

Senatvėje jis parengė vaizdingo žodžio atsiminimus apie sovietinius lagerius ir tremtį "Už ką?..". 1989 m. jie buvo išspausdinti žurnale "Pergalė", o po autoriaus mirties išleisti  atskira knyga (1995 m.).

Susituokė 1937 m. rugpjūčio 23 d. Anykščių bažnyčioje, žmona Ona Gražytė-Kryžanauskienė (1916–2004) iš Kiaušų, kunigo Alfonso Gražio sesuo, – pedagogė, tremtinė. Vaikų nesulaukė.

Mirė 1992 m. birželio 18 d. Kėdainiuose. Palaidotas Anykščių senosiose kapinėse šeimos kape. Kapą ženklina medinis drožinėtas skulptūrinis stogastulpis (autorius – tautodailininkas medžio drožėjas Julius Urbanavičius, 1993 m.), kuriame išskobti ir tremtyje mirusių tėvų vardai.

A. Kryžanausko šeimos gyvenimo ir jo memuarinės kūrybos akcentai apžvelgiami Rimanto Vanago dokumentinės prozos rinkinyje "Žmonės mylėjo žmones" (2004 m.), jam skirtas skyrius "Jaunasis Verteris gyveno Anykščiuose...". A. Kryžanausko gyvenimas ir veikla pristatoma biografinių apybraižų rinkinyje "Molėtų krašto šviesuoliai. II knyga" (2017 m.). A. Kryžanausko pedagoginė veikla pristatoma Kazio Račkausko informaciniame leidinyje "Nepriklausomos Lietuvos mokytojai : 1918–1940 metų biografijos" (2018 m.).