Tėvai: Jonas Matulis (1874–?) ir Anelė Kutkaitė-Matulienė (1879–?) – valstiečiai žemdirbiai. Augo penkių vaikų šeimoje, buvo vyriausias. Broliai ir seserys: Rapolas Matulis (1907–?), Rozalija Matulytė (1910–?), Sofija Matulytė-Girtavičienė (1912–?) ir Antanas Matulis (1914–?).

1905 m. spalio 30 d. Debeikių bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas Povilas Šimkevičius, krikštatėviai buvo Jonas Surgailis ir Rozalija Kutkaitė.

Baigė Debeikių (Anykščių r.) pradžios mokyklą, baigė Utenos "Saulės" progimnaziją. Nuo 1925 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje, bet dėl ligos paliko nebaigtas studijas.

Likęs gyventi Kaune, J. Matulis dirbo akcinėje bendrovėje "Maistas" ir kitose įmonėse buhalteriu, tuo pačiu metu klausėsi paskaitų Vytauto Didžiojo universiteto Humanitariniame fakultete.

Po Antrojo pasaulinio karo jis persikėlė gyventi į Uteną ir 1944–1951 m. dirbo mokytoju Utenos mergaičių, berniukų ir suaugusiųjų gimnazijose, dėstė psichologiją, logiką, biologiją. Jis pasižymėjo kaip tvarkingas, elegantiškas, itin muzikalus mokytojas.

Atleistas iš darbo mokykloje, 1951–1952 m. jis gyveno Anykščių rajone pas seserį. Nuo 1952 m. jis dar kiek laiko dirbo Tverečiaus (Ignalinos r.) vidurinėje mokykloje, kur dėstė vokiečių kalbą, bet ir ten buvo atleistas iš darbo kaip netinkamas dirbti sovietinėje mokykloje.

Grįžęs į gimtinę, J. Matulis gyveno Bebarzdžiuose, o kai jo sodybą nugriovė melioratoriai, persikėlė į Rubikių gyvenvietę ir ten liko iki senatvės. Pablogėjus sveikatai, senatvę praleido Anykščiuose pas gimines.

Laisvalaikiu mėgo knygas, kaupė biblioteką, rašė eiles, grojo įvairiais muzikos instrumentais.

Šeimos nesukūrė.

Mirė 1992 m. balandžio 19 d. Anykščiuose. Palaidotas Debeikių kapinėse prie tėvų.